Nors nusikaltimų Lietuvoje nedaugėja, nesaugumo jausmas apima vis daugiau žmonių.
Tai teigia Teisės instituto ekspertai, antradienį Teisingumo ministerijoje pristatę 2005-2006 metais Lietuvoje atlikto tarptautinio nusikaltimų aukų tyrimo rezultatus.
Daugiau nei pusė - 62,9 proc. - gyventojų jaučiasi nesaugūs savo gyvenamojoje vietoje tamsiu paros metu. Taip pat nemaža dalis žmonių jaučia baimę tapti nusikaltimo auka. Apie 40 proc. lietuvių nuolat baiminasi, kad kažkas artimiausiu metu įsilauš į jų namus.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai kenčia nuo vagių, vagiančių jų daiktus iš automobilių.
Šiuo nusikaltimu Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
Tačiau lietuviai nelinkę pranešti pareigūnams apie iš mašinos pavogtus daiktus, nes tokias vagystes laiko menkavertėmis ir tiriant tokį nusikaltimą policijos darbu būna patenkinti tik 26 proc. nukentėjusiųjų. Tuo tarpu kitų ES šalių gyventojai aktyviau kreipiasi į pareigūnus dėl apvogtos mašinos.
Tuo tarpu automobilių vagystės lietuvius labiau skaudina ir jie dažnai kreipiasi į pareigūnus, kad kieme neberado savo automobilio. Apie tai policijai praneša net 85 proc. gyventojų.
Apie 53 proc. žmonių policijai praneša, kai būna apvogtas jų butas ar namas.
Tai pat nemažai Lietuvos žmonių nukenčia nuo kišenvagių ir būna apvogti gyvenamojoje vietoje. Potencialios vagių aukos - studijuojantis jaunimas, bedarbiai ir daugiabučių gyventojai.
Tai pažeidžiamiausias sluoksnis, nors šios grupės žmonės deklaruoja esą saugūs ir galbūt todėl mažiausiai rūpinasi savo apsauga.
Tapti nusikaltėlių auka didžiausia tikimybė yra Vilniuje. Čia registruojama daugiausiai nusikaltimų. Pasak Teisės instituto atstovų, tai yra normalu, kadangi tai yra sostinė, joje gyvena daugiausia žmonių.
Pagal gyventojų apklausas, daroma išvada, kad nusikaltimų tiek visoje Lietuvoje, tiek Vilniuje nusikaltimų nedaugėja.
Policijos pareigūnai paprastai pateikia užregistruotų nusikaltimų statistiką, tuo tarpu Teisės instituto atstovai analizavo, kiek realiai žmonių nukenčia nuo nusikaltėlių, nes į pareigūnus kreipiasi ne visi nukentėjusieji.
46,4 proc. gyventojų, t.y. beveik pusė arba apie 1,5 mln., per apklausą pripažino, kad per pastaruosius 5 metus buvo nukentėję nuo nusikaltėlių. Tuo tarpu policijos pareigūnai per metus yra užregistravę apie 100 tūkstančių nusikaltimų. Analizuojant apklausą, realiai nusikaltimų per metus turėtų būti užregistruota apie 300 tūkstančių.
Smurtinių nusikaltimų aukomis dažniausiai tampa vyrai, tuo tarpu seksualiniai nusikaltimai dažniausiai paliečia moteris.
Teisės instituto atstovai pastebi, smurtinių nusikaltimų aukos daug geriau vertina policijos darbą nei kitų nusikaltimų aukos.
Nusikaltimo aukų tyrimai yra labai svarbūs tiriant ir įvertinant kriminogeninę situaciją šalyje, nes oficialioji nusikalstamumo statistika esanti tik "ledkalnio viršūnė".
Pagal gyventojų duomenis apie nusikalstamumo lygį, Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos šalių yra maždaug per vidurį.
Tokių tarptautiniu mastu daromų tyrimų metu apklausiama reprezentatyvi gyventojų grupė ir aiškinamasi, kiek iš jų nukentėjo nuo nusikaltimų, ar pranešė apie tai policijai. Taip pat mėginama sužinoti, kaip patys gyventojai vertina savo saugumą, riziką tapti nusikaltimo auka.
Tyrimo metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nusikaltimams nuosavybei ir asmeniui. Taip pat buvo vertinama policijos veikla, vartotojų teisių pažeidimai, korupcija, nusikaltimų baimė, asmens ir gyvenamosios vietos apsaugos priemonės, požiūris į bausmes nusikaltėliams.
Toks tyrimas Lietuvoje atliktas jau kartą - pirmasis buvo atliktas 1997 metais, vėliau - 2000-siais.
Apklausa vykdoma pagal Jungtinių tautų standartizuotą anketą, kas 3-4 metus.
Reprezentatyvi 2 tūkstančių gyventojų apklausa vyko 2005-siais spalio 21-lapkričio 4 dienomis. Joje dalyvavo gyventojai nuo 16 metų ir vyresni. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".
