Pareigūnai įspėja, jog ne visada įėję į norimo banko tinklalapį, pateksime ten, kur norime.
Kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimų elektroninėje erdvėje valdybos viršininkas Markas Marcinkevičius sakė, jog elektroniniai nusikaltimai tobulėja kasmet: „Elektroniniai laiškai su prašymu pateikti kodus, dar kitaip vadinami „Fishingu“, yra atgyvena. Jie nebent suklaidintų senukus. Dabar programišiai yra sukūrę daug tobulesnių projektų“.
Jau paseno, anot pareigūno, ir programišių triukai su tinklalapiais dvyniais, kuomet asmuo, apsilankęs norimo banko interneto svetainėje, patenka į jo dvynį. Taip buvo sužinomi tikri kodai ir slaptažodžiai.
Programišiai, stebintys lankytojų veiksmus su kodų kortele, vėliau nesunkiai gali atkartoti visus ten įvestus numerius.
Kiek atgyveno, anot pareigūnų, ir įvairios teroristinės atakos. Vietoj jų yra panaudojami daug įmantresni triukai naudojant įvairias programas.
Reikia itin geros apsaugos, kuri pažintų, kas braunasi į norimą tinklalapį – savininkas ar įsibrovėlis.
Todėl visi bankai įspėja, kad klientai turi būti budrūs ir niekada nesakyti savo slaptažodžių. Net ir tuomet, kai asmuo prisistato banko darbuotoju ir skambina iš banko informacinio telefono.
Policija taip pat įspėja žmones, kad būtų budrūs. Pareigūnai niekaip negali suprasti, kaip iš vieno asmens dingo indėlis, saugomas banke „Snoras“. Gyventojai informuojami, kad atsirado įvairių svetainių, siūlančių jomis pasinaudoti pervedant pinigus į kito banko sąskaitą.
Be finansinių machinacijų, kurias paprastai tiria Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Nusikaltimų tyrimų elektroninėje erdvėje valdybos pareigūnai daug dėmesio skiria nusikaltimams, susijusiems su pornografijos platinimu.
Estijos pareigūnai kovai su šiuo reiškiniu jau seniai teikia prioritetus. Kita vertus, Lietuva dar tik įsibėgėja.
Pornografinius tinklalapius ir interneto pornoparduotuves kuriantys asmenys yra itin išradingi ir visos jų svetainės yra gerai užmaskuotos.
