Neseniai vienam žinių portalui Rygos kriminalinės policijos vadovas Andrejus Grišinas papasakojo, kas dedasi Latvijos nusikaltėlių pasaulyje, kokios nusikaltimų tendencijos, kaip sekasi pažaboti augantį nusikalstamumą.
Vagių braižas kinta
Pasak Rygos kriminalinės policijos vadovo, pastaruoju metu ypač suaktyvėję jauni plėšikai. Jie neužsiima įmantrių plėšimų ar vagysčių organizavimu – tiesiog apiplėšinėja nuošalioje vietoje sutiktus praeivius, atiminėja iš moksleivių mobiliuosius telefonus, „nurenginėja“ tamsoje paliktus automobilius. Šis braižas būdingas darbo neieškančiam, bet norinčiam gerai gyventi jaunimui.
Vagių dėmesys dabar krypsta ne į buitinę techniką, o į prabangos daiktus: brangenybes, kailinius, kompiuterinę techniką ir, aišku, pinigus. Juk mažai kam galima dabar įsiūlyti vaizdo ar garso aparatūrą, televizorių ar videokamerą – tokių daiktų turi bene kiekvienas dirbantis pilietis. Mobilieji telefonai irgi yra tapę smulkme – už juos tegalima gauti 10–15 latų.
A. Grišino teigimu, nusikaltėlių kvalifikacija dabar suprastėjusi. Ypač tai išryškėjo krizės pradžioje, kai nusikaltimų skaičius ėmė smarkiai augti. Į „ringą“ tuomet išėjo jokių vogimo įgūdžių neturintys vyrukai. Jie veikė daug negalvodami: stipresni užpuldinėjo silpnesnius, daužė mašinų stiklus ir vogė aparatūrą ar kitas automobilių detales. Jų devizas toks: „Greitai ir be jokios rizikos“.
Pasipylė narkotikai
Matyt, neatsitiktinai pagausėjo gatvėje narkotikus pardavinėjančių asmenų. A. Grišinas tai irgi sieja su krize. „2009 metais tie, kurie vartojo narkotikus, dirbo juodadarbiais įvairiose įmonėse ir gaudavo maždaug po 700 latų. Prasidėjus krizei, dauguma šių įmonių bankrutavo, žmonės liko be legalių pajamų. Tuomet ir plykstelėjo nusikaltimų banga – vis dažniau gatvėse imta užpuldinėti praeivius, apiplėšinėti automobilius, – pasakojo policijos vadovas. – Mums pasisekė tą nusikaltimų bangą suvaldyti. Tuo tarpu narkomanai greitai suvokė, kad narkotikų prekeiviai iš jų gerai uždirba, tad nutarė: „Susirasiu ir aš 4–5 klientus, kuriems tieksiu narkotikus. Uždarbį – sau į veną...“ Taip pagausėjo tarpininkų, pailgėjo perpardavinėtojų grandinė nuo gatvės prekeivio iki pagrindinio kvaišalų prekybos organizatoriaus. Pailgėjo ir mūsų tyrimai – ilgiau užtrunka, kol prisikasame iki bosų“. Narkotikais ėmė prekiauti ir daugelis vagišių, mat jiems šis biznis pasirodė daug pelningesnis užsiėmimas.
Kiekvieną dieną Rygos policija sugauna narkotikų prekeivių. Šis darbas, anot kriminalistų, nelengvas, tam reikia įtempto operatyvinio ir žvalgybinio darbo. „Nusikaltimų pobūdis visai kitoks nei, tarkim, nužudymų ar vagysčių. Kiekvienu atveju būtina pateikti svarius įkalčius, o narkotikų prekeiviai labai vikriai sugeba „suslapstyti visus galus“, išmesti įkalčius“, – aiškina A. Grišinas. Anot Rygos kriminalistų viršininko, pernai jie suėmė 363 narkotikų prekeivius, dėl jų veiklos pradėjo ikiteisminius tyrimus. O tai net 111 daugiau negu 2011 metais.
Latvijoje labai paplitę sintetiniai kvaišalai, marihuana ir heroinas, o didžiausia paklausa – amfetamino. Per praėjusius metus policininkai aptiko kilogramą heroino, apie 5 kilogramus hašišo ir beveik 10 kilogramų amfetamino.
„Ne paslaptis, jog Latvija – narkotikų tranzito šalis, – sako A. Grišinas. – Todėl tam tikra dalis kvaišalų pakeliui į kitas šalis „nusėda“ ir pas mus. Tačiau kanapes (marihuaną), prisiskaitę internete pamokymų, jau bando užsiauginti ir pas mus: šiltnamiuose, cechuose ir net vazonuose ant palangės.“
Didelių rūpesčių sukelia narkotikų rinkoje pasirodančios naujos kvaišalų rūšys: įvairūs „spaisai“ (suktinės iš vietoje užaugintų kanapių, kurios smarkiai chemizuotos), visokios „druskos, skirtos voniai“ ir kitokie neva legalūs dalykai. „Tai labai nuodingi mišiniai, nes maišomos įvairios cheminės, haliucinogeninės medžiagos, – aiškina A. Grišinas. – Jaunimas mėgsta išbandyti viską, kas nauja, o po to atsiduria ligoninėse ir netgi miršta. Patologai anatomai kartais net negali atskirti, nuo ko žmogų ištiko mirtis – aptinka visą „puokštę“ kenksmingų medžiagų. Parūko to „spaiso“, užgeria alkoholiu – ir organizmas neatlaiko“.
Latvių kriminalistai, kaip ir mūsiškiai, stengiasi kuo greičiau išsiaiškinti tokių „naujienų“ sudėtį ir įtraukti jų sudedamąsias dalis į Draudžiamų narkotinių medžiagų sąrašą. Tačiau Latvijos pareigūnai skundžiasi, jog tokių medžiagų priskyrimas prie draudžiamųjų užtrunka kone pusmetį ir net ilgiau, o tai tik į naudą kvaišalų prekeiviams. „Jei tokių parduotuvėlių savininkų negalime „prikirpti“ už kvaišalus, kuriuos jie legaliai pardavinėja, bandome juos pristabdyti kitaip – tikriname jų buhalterinius dokumentus, ar laikomasi priešgaisrinių, saugumo, higienos reikalavimų, – dalijasi patirtimi A. Grišinas. – Žinoma, tai šiek tiek primena kovą su vėjo malūnais“.
Kova su iškrypėliais
Pasak A. Grišino, nemažai nuveikė specialus policijos padalinys kovai su seksualiniais nusikaltimais vaikams. Šiaip jau seksualinių nusikaltimų padaugėjo, bet jie persikėlė į virtualią erdvę.
„Daug vaikų buvo įtraukta į prostituciją, – pasakoja A. Grišinas. – Pas mus ėmė važiuoti užsieniečiai ir išnaudoti mūsų vaikus. Na, tuomet sukurtas specialus padalinys ir ėmėsi darbo. Užsienio pedofilams išmušėme norą atvažiuoti, o vietinius sutenerius ir pedofilus sutupdėme už grotų“.
Pastaruoju metu problema pasidariusi „virtuali“ – daugelis iškrypėlių dalijasi pornografinėmis nuotraukomis, pornofilmais, per įvairius socialinius tinklus bando apsukti galvą vaikams. Čia šiuo metu ir sutelktas Rygos policijos dėmesys. Tokius pedofilus kriminalistai išsiaiškina patys arba su kitų valstybių, iš kurių ir ateina iškrypėlių laiškai, kolegų pagalba. „Policija konfiskuoja kompiuterius, pradeda tyrimą, – sako A. Grišinas. – Įtariamieji ima išsisukinėti: paprastai puola aiškintis, atseit visai netyčia užklydę į pornografijos svetainę, kompiuteris užsikrėtęs virusu ir pan. Tačiau mums pavyksta atskirti grūdus nuo pelų“.
Plėšikai su švirkštais
Rygos teisėsaugininkai ypač patenkinti tuo, kad ir sostinėje, ir jos apskrityje sumažėjo ginkluotų apiplėšimų (pernai užregistruota tik 28 ginkluoti plėšimai, o 2011 metais – net 77). Dėl iki 2011 metų smarkiai siautėjusių ginkluotų plėšikų kriminalistai taip pat linkę kaltinti ekonominį nuosmukį. Mat tuo metu organizavosi gaujos, kurios apiplėšinėjo bankus, juvelyrines parduotuves, braudavosi į prabangių namų valdas. Kriminalistams teko šiek tiek sugaišti laiko, kad išsiaiškintų, kiek tokių gaujų veikia, ir pradėtų jas sodinti už grotų.
„Pernai plėšikų naudojamas ginklas jau buvo kitoks, – prisimena A. Grišinas. – Užpuolikai dažniausiai grasindavo dujiniais arba net žaisliniais pistoletais. Prieidavo, pagąsdindavo, atimdavo pinigus, vertingus daiktus. Beveik nebuvo užpuolimų, per kuriuos žmogus būtų žiauriai sumuštas. Prisiminkime 2000-uosius, kai siautėjo Kronpušo gauja – kapinėse užmušinėdavo pagyvenusius žmones. Kai tuos banditus sulaikė, pasidarė gerokai ramiau“.
Retkarčiais gatvėse pasitaiko ir peiliais apsiginklavusių plėšikų. Anot kriminalisto, pernai nukentėjo tik vienas žmogus – griebęs už peilio ašmenų, susipjaustęs rankas. Pasitaikė keletas užpuolikų, kurie su švirkštais grasino užkrėsią AIDS.
Girti pykčiai ir mirtis
Praėjusiais metais Latvijos kriminalistams teko aiškintis ne vieną buitinę žmogžudystę. Ir tik apie vieną pareigūnai kalba, jog ši buvusi profesionalų darbas. „Pernai birželio 25-ąją Jūrmaloje, prie Dzintarų koncertų salės, eidamas iš paplūdimio buvo nušautas verslininkas Nikolajus Kirilovas (50 m.), – pasakoja A. Grišinas. – Kartu ėjusi jo 24 metų draugė buvo sužeista. Liudininkai sako, jog šaudė kokių 24–25 metų jaunuolis, o daugiau niekas nieko neįsidėmėjo. Nors artimieji už informaciją apie žudiką pažadėjo 100 000 eurų, niekas taip ir neatsiliepė. Vykdome tyrimą toliau. Manome, jog tai buvo užsakyta žmogžudystė ir veikė samdomas žudikas“.
Anot Rygos kriminalistų vadovo, pastaruoju metu daugiausia užregistruojama buitinių kivirčų, pasibaigusių nužudymais. „Gėrė, susipyko, susimušė, o tada vyras užmušė žmoną ar žmona vyrą ir panašiai“, – aiškina situaciją A. Grišinas.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, neseniai įsigaliojo įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje. Policininkai turi teisę smurtautoją suimti, o tolesnį jo likimą jau sprendžia teismas. „Tai, žinoma, pridėjo mums rūpesčių, – sako A. Grišinas. – Juk neaišku, ką daryti ir kur gyventi žmogui, kuriam nustatyti apribojimai nesiartinti prie šeimos – kai jis neturi kur eiti arba yra būsto savininkas. Teisininkams teks pasukti galvas ir pateikti įstatymo pataisas. Ir tai padaryti reikia netrukus“.
„Akistatos“ inf.
