Žmogaus teisių gynėjai muša pavojaus būgnais. Jų duomenimis, Jamaikoje kiekvieną savaitę policininkai nušauna mažiausiai vieną žmogų. Vietiniai laikraščiai rašo, kad šalyje veikia „mirties eskadronai“.
Vilkinamos bylos
Kaip rašo „The Daily Mail“, organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, vien šiemet per sausio mėnesį nušauta daugiau kaip dešimt žmonių. Policininkai dažnai viršija savo įgaliojimus, be jokio reikalo išsitraukia ginklus ir šaudo. Vienas iš buvusių britų Skotland Jardo kriminalinio skyriaus vadovų Hemišas Kempbelas, išėjęs į pensiją, išvažiavo gyventi į Jamaiką ir tai, su kuo jis susidūrė, jį tiesiog šokiravo. Jis nepatikėjo, kad tvarkos palaikytojai galėtų taip elgtis.
Salos gyventojai galvoja, kad policininkai įtariamuosius dažnai nušauna tiesiog įvykio vietoje, kad po to nereikėtų užsiimti kartais labai nedėkingu darbu – įkalčių ieškojimais. Tam pretekstą duoda ir šalies teisinė sitema. Teismuose bylos vilkinamos metų metais, per tą laiką daiktiniai įrodymai kartais net sugenda ir juos tenka išmesti. Taip kaltinimai žlunga ir įtariamieji paleidžiami. Tad daug patogiau paleisti kulką vietoje ir taip išvengti popierizmo. H. Kempbelas mano, kad ne vienas policininkas įsitikinęs, jog pats geriausias būdas kovojant su nusikalstamumu yra įtariamųjų šaudymas.
Šaudomi vagišiai
Tačiau kriminalinė statistika rodo, kad šie du faktoriai nesusiję. Pernai šalyje, kurioje gyvena 3 milijonai gyventojų, buvo nužudyta 1100 žmonių. Palyginimui – Londone, kuriame gyvena beveik 9 milijonai gyventojų per metus nužudoma apie 100 žmonių. Vien tik Jamaikos policininkai pernai nušovė 258 žmones. Tai reiškia, kad kas ketvirtas iš nužudytų buvo nušautas policininkų. Ir jau daugelį metų šie skaičiai beveik nesikeičia. 2012-aisiais ant policininkų sąžinės – 219, dar metais anksčiau – 210 nušautų žmonių.
Dažniausiai nuo policininkų kulkų žūva žmonės priklausantys patiems žemiausiams socialiniams sluoksniams. Nušaunami smulkūs vagišiai, bedarbiai. Policininkų paleistų kulkų gali susilaukti ir tie, kurie liudija prieš korumpuotus valdininkus. Žmogžudystę Jamaikoje galima užsakyti vos už 20 JAV dolerių.
Kad policininkų darbas pagerėtų, Jamaikoje sudaryta Nepriklausoma tyrimo komisija (Indecom – The Independent Commission of Investigations), kuri analizuoja teisėsaugininkų veiksmus ir baudžia prasikaltusius. Tačiau policininkai visuomet užstoja neteisėtai ginklą panaudojusius savo kolegas, tad dažnai vadovams belieka juos tik pabarti.
H. Kempbelas nustebęs dar ir dėl to, kad Jamaikos visuomenė visiškai abejinga policininkų žiaurumams. Sausį policininkai nušovė 13 žmonių, tačiau nebuvo sulaukta jokios visuomenės reakcijos. „Policija tyli, mirties priežasčių niekas nesiaiškina, o visi kiti abejingi, lyg nieko nebūtų įvykę. Tokia žmonių reakcija glumina“, – sako H. Kempbelas ir palygina tai su Londonu. Po to, kai šiame mieste policininkai nužudė Marką Duganą, maištas kilo visoje šalyje.
Nušautas „autoritetas“
Tai buvo 2011-ųjų rugpjūtį. Vienos policijos operacijos metu patikrinimui buvo sustabdytas taksi automobilis. Kai pareigūnai panoro automobilį apžiūrėti detaliau, jame keleivio vietoje sėdėjęs Markas Duganas (29 m.) išsitraukė pistoletą ir ėmė šaudyti. Jis peršovė vieną policininką, tačiau ir pats buvo nukautas. Paaiškėjo, kad tai buvo keturių vaikų tėvas ir nusikalstamo pasaulio autoritetas. Britų spauda rašė, jog jis buvo įtariamas ir terorizmu. Tris mirtinas kulkas paleido elitinio būrio CO19 pareigūnai.
Tai atsitiko penktadienio vakarą, viename skurdžiausių Londono rajonų – Totename. Jame daugiausia ir gyvena išeiviai iš Karibų šalių, taip pat ir iš Jamaikos. Nužudytojo širdies draugė Simona Vilson žurnalistams teigė, kad ji neva net neįtarė, jog vaikinas net 13 metų su savimi nešiojosi ginklą. Ji apgailestavo dėl to, kas įvyko, kalbėjo apie laidotuves. Atrodė, kad taip viskas ir pasibaigs.
Tačiau sekmadienio vakarą prasidėjo riaušės. Keli šimtai žmonių susirinko prie policijos nuovados reikalaudami „teisingumo“. Iš pradžių viskas vyko taikiai, bet minia ėmė elgtis agresyviau, kai atvažiavo du policijos automobiliai. Į juos susirinkusieji ėmė mėtyti iš pradžių akmenis ir tuščius butelius, vėliau butelius su benzinu. Galiausiai automobiliai užsidegė. O po to apie 400-500 demonstrantų pasklido po miestą.
Visame mieste aidėjo sirenos, policija į neramumų zoną nusiuntė pastiprinimą. Totename buvo išdaužytos vitrinos, gyventojai plėšė parduotuves ir gatvėmis stūmė vogtų prekių prikrautus pirkinių vežimėlius. Buvo padegtos parduotuvės, ugniagesių automobiliams buvo sunku privažiuoti gesinti gaisrų, nes gatvės buvo pilnos žmonių.
Išplito visoje šalyje
Neramumai sekmadienio vakare išplito į Londono šiaurę ir pietus, o taip pat į Enfildą, Edmontoną, Dalstoną, Brikstoną, Kroidoną ir turistų mėgstamą komercinį Oksfordo žiedo rajoną.
Riaušės tęsėsi keletą naktų. Smurto epicentras persikėlė į šiaurės vakaruose esantį Mančesterio miestą. Šimtai jaunuolių siautėjo miesto centre, daužė vitrinas bei siaubė parduotuves. Be to, jie padegė kelis pastatus bei svaidė į pareigūnus įvairius daiktus.
Vien Londone policija sulaikė 525 asmenis. Iš viso per keletą smurto dienų sulaikyta apie 3000 jaunuolių. Tai daugiausia juodaodžiai, kurie daužė parduotuvių vitrinas ir vogė brangesnes prekes. Pastebėta, kad dalis jaunuolių, parsinešę grobį namo, vėl grįždavo plėšikauti. Turtingi rajonai taip pat neišvengė riaušininkų smurto: plėšikautojai, įsiveržę į „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintą restoraną „The Ledbury“ Noting Hile, atiminėjo svečių mobiliuosius telefonus, vogė lėkštes nuo stalų ir mėgino išplėšti kasą. Skotland Jardas riaušininkus vaikantiems policininkams leido panaudoti plastiko kulkas.
Po keleto naktų į gatves Londone išėjo minios įtūžusio jaunimo, kuris jau buvo užmiršęs dėl ko protestuoja. Įsiplieskė nežaboto smurto epidemija, nė kiek nepanaši nei į žmogaus teisių gynimo akciją, nei į protestus prieš rasizmą ar imigraciją.
Prioritetas – saugumui
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Kameronas, nutraukęs atostogas Italijoje, kartu su Londono meru ir vidaus reikalų ministre skubiai grįžo į Londoną ir pareiškė: „Mes padarysime viską, kas mūsų galioje, kad tvarka ir ramybė grįžtų į Jungtinės Karalystės miestų gatves, kad jos vėl būtų saugios, galiotų įstatymai.“
Net Londono kairiosios pakraipos dienraštis „The Guardian“ pagyrė premjero Davido Camerono pasirodymą Britanijos parlamento Žemesniųjų rūmų posėdyje. Premjeras pabrėžė, kad riaušės – tai ne valstybės nepajėgumo simptomas. „Žinoma, ne riaušės yra valstybės nepajėgumo simptomas, o neadekvati reakcija į tas riaušes, policijos pareigūnų nesugebėjimas apsaugoti piliečių turtą, sveikatą, gyvybę nuo chuliganų ir nusikaltėlių siautėjimo. Juk ramių piliečių gynimas nuo užpuolikų yra viena švenčiausių valstybės pareigų“, – tęsė „The Guardian“.
Priežastys – socialinės
Dėl riaušių Anglijos miestuose policija areštavo 4130 žmonių ir apkaltino 2577 asmenis. Per jas 5 žmonės žuvo, 16 civilių ir 111 policijos pareigūnų buvo sužeisti. Didžiosios Britanijos draudimo bendrovių asociacija apskaičiavo, kad patirti nuostoliai siekė apie 200 milijonų svarų sterlingų. Vyriausybė bandė aiškintis dėl ko kilo riaušės.
Prastas auklėjimas ir paramos jaunimui, kuris neturi galimybių realizuoti pilietines teises, trūkumas suvaidino svarbų vaidmenį išprovokuojat riaušes, paskelbė nepriklausoma komisija. Ataskaitoje taip pat minimas nesugebėjimas užkirsti kelio pakartotiniams nusižengimams, pasitikėjimo policija trūkumas ir prastas mokyklinis lavinimas.
„Kai žmonės nejaučia, kad nėra priežasties veltis į nemalonumus, pasekmės bendruomenėms gali būti sukrečiančios. Tų riaušių priežastys buvo kompleksinės“, – nurodė komisijos pirmininkas Dara Singhas. Ataskaitoje vyriausybė ir vietos tarnybos raginamos išplėtoti strategiją, kuri padėtų „500 000 pamirštų šeimų pakeisti savo gyvenimą“.
Apskaičiuota, kad riaušėse dalyvavo iki 15 000 žmonių, daugiausiai – jaunesnių nei 24 metų amžiaus ir prastai besimokančių, sakoma ataskaitoje. Policija taip pat buvo paraginta atidžiau naudotis savo įgaliojimais stabdant ir apieškant asmenis.
Zbignevas JANKOVSKIS
