Gilėjant krizei, didėjant bedarbių skaičiui Lietuvoje, nusikalstamumas auga it ant mielių. Tokią visiems gerai žinomą formulę patvirtina ir statistika: per dvejus pastaruosius metus darbo netekus beveik trečdaliui šalies gyventojų, ir nusikaltimų užregistruojama maždaug 15 proc. daugiau.
Kokių nusikaltimų daugėja, kas skatina alkstančius piliečius pasukti nusikalstamu keliu ir kokią įtaką krizė padarė policijos pareigūnų darbui - apie tai “Respublika" kalbėjosi su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu.
- Ar išties gilėjant krizei daugėja nusikaltimų?
- Iš tikrųjų prognozės buvo liūdnesnės, bet nusikaltimų augimas buvo ryškus ir pastebimas. Mes matome daugiausiai ekonominių nusikaltimų augimą - sukčiavimai, pinigų padirbinėjimai, šiek tiek didėjo ir vagysčių, ir plėšimų skaičius. Be abejo, daugiausiai tai lėmė ekonominė krizė, nedarbas. Dar labai didelis skaičius smulkių vagysčių ar turto pasisavinimo atvejų neužfiksuojami vien dėl mažo nuostolio.
Tačiau gal džiugina tai, kad padaroma vis mažiau nusikaltimų viešose vietose. Šiemet padaugėjo išžaginimų, sunkių sveikatos sutrikdymų ir vagysčių iš automobilių. Tačiau lyginant 2009-uosius ir šiuos metus, nusikaltimų skaičius mažėja. Tiek pernai, tiek šiemet fiksuojamas mažesnis nužudymų skaičius.
- Daug gyventojų jau emigravo iš Lietuvos, bet nusikaltimų nesumažėjo. Kaip jums atrodo - kodėl?
- Iš Lietuvos išvažiavo ne vien vagys. Nusikaltimų skaičius augo dvejus metus, nors žmonių buvo kur kas mažiau. Dalis išvažiavo, dalis grįžo. Matyt, su emigracija tai nesusiję, tai lemia bloga ekonominė situacija.
- Kuriuose Lietuvos regionuose šiuo metu pavojingiausia?
- Be jokios abejonės - daugiausiai nusikaltimų įvykdoma didmiesčiuose, ypač sostinėje. Tai natūralu. Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Europos sostinių policijos vadovų susitikimas ir visose sostinėse tendencijos tokios pačios - ten koncentruojasi visi nusikaltimai, didžiausia jų trauka. Nors Vilnius ir Berlynas dydžiu nesulyginami, nusikaltimų skaičių proporcijos, galima sakyti, tokios pačios. Mažuose rajonuose nusikaltimų mažiau ir tai priklauso nuo mažesnio bedarbių skaičiaus.
- Ar krizė padarė įtaką ir policijos darbui?
- Pernai policijai skirtos lėšos buvo mažinamos net tris kartus. Smarkiai sumažintos ir šiemet. Bet svarbiausias dalykas - jo mes ir tikėjomės - įvyko 2007 m. Tai Seimo patvirtinta policijos veiklos programa. Buvo patvirtintos lėšos ir komisariatams remontuoti, statyti, materialinei bazei atnaujinti bei atlyginimams didinti. Visa tai buvo padaryta per 2008 m. reformą. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei, algos vėl krito žemyn, kaip ir visame valstybiniame sektoriuje. Policija ne išimtis, bet pareigūnai Lietuvoje tikrai gauna neadekvatų atlyginimą. Atlygis už tarnybą policijoje dar vis mokamas pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir policijos sistemai tai visiškai netinka. Nėra tvarkos, kaip apmokėti viršvalandžius ar darbą poilsio dienomis.
Pareigūnų skaičius nesumažėjo ir Lietuva toliau Europoje pagal pareigūnų skaičių yra per vidurį. Stengiamės išlaikyti darbuotojus apkarpydami kitus poreikius.
- Ar sumažėjus pareigūnų atlyginimams, nepadaugėjo kyšių?
- Pareigūnų kyšininkavimo klausimas buvo visuomet aktualus ir gan ryškiai krito visuomenei į akis. Aš labiau kalbėčiau apie kelių policijos kyšininkavimą. Yra labai daug priemonių šitam reiškiniui sumažinti, tačiau reikia pripažinti, kad aptirpusios algos tik sunkina siekį sumažinti kyšių ėmimą. Algos mažėja - rizika didėja.
Buvo nuspręsta minimaliai naudotis greičio matuokliais, visiškai atsisakėme matuoklių be skaitmeninės atminties. Išplitus radarų sistemai, ši problema bus apskritai minimali.
Žmonės ieško galimybių užsidirbti ir nenusikalstama veikla, tačiau įstatymai leidžia užsiimti tik moksline veikla, dirbti pedagoginį darbą. Kitos veiklos - draudžiamos, tačiau inicijuotos pataisos, kurioms pritarus pareigūnams bus leista užsiimti ir kitais darbais. Tačiau aš manau, kad pareigūnas visų pirma turėtų gauti adekvatų uždarbį, tada jam nereikėtų dirbti kitų darbų.
- Kaip policijos pareigūnams sekasi kovoti su organizuotu nusikalstamumu?
- Daugiausia grupuočių egzistuoja didmiesčiuose, jos keičiasi, konfrontuoja, vieni nariai išeina, kiti ateina, pritraukiamas jaunimas. Tačiau atsisakoma tokių formų kaip nužudymai, įžūlus turto prievartavimas. Labiau linkstama platinti narkotikus, daryti įvairius ekonominius nusikaltimus, taip pat užsiimti kontrabanda. Drastiškiausiai elgiamasi Kaune, ten pernai įvyko keli susišaudymai. Tai siejama su įtakų sferų nepasidalijimu.
