Didžioji dalis lietuviškos tekstilės iškeliauja į užsienio rinkas, o lietuviai renkasi prastesnę kokybę ir mažesnę kainą pirkdami kinų gaminamus drabužius, tvirtina Lietuvos tekstilės gamintojai.
Anot jų, dėl to kalta ne tik sumažėjusi lietuvių perkamoji galia, bet ir šalies valdžia, nenustojanti kartoti, kad tekstilės pramonė – neperspektyvi ūkio šaka. „Valdžia iš tribūnų kalba, kad rems ir padės, o vėliau sako jaunimui, kad reikia rinktis lazerių technologijas, kad lengvoji pramonė neturi ateities. Jaunimas nebenori stoti į universitetus, todėl trūksta specialistų“, – pasakojo bendrovės „Audėjas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Jonas Karčiauskas.
Anot jo, tekstilės gamintojai neprašo finansinės paramos iš valdžios, tačiau norėtų jausti palaikymą. „Kiek gi su tomis lazerinėmis technologijomis galės dirbti žmonių? Vargu ar bent keliems tūkstančiams atsiras darbo, ypač jei tai bus išplėtota pramonės šaka. O kur dirbs likusieji? Mums reikia, kad valdžia sakytų, jog šaka perspektyvi, reikalinga“, – piktinosi daug metų tekstilės pramonėje dirbantis J. Karčiauskas.
Pirk prekę lietuvišką
Anot jo, nors retkarčiais Lietuvoje vyksta akcijos, skatinančios pirkti lietuvių gamintojų prekes, nuolat atsiranda tokių, kurie teigia, kad šitaip pažeidžiamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos, garantuojančios laisvą prekybą. „Pasižiūrėkite į kitas šalis. Pavyzdžiui, Prancūziją, kuri proteguoja savo pramonę, savus gamintojus. O Lietuvoje koks nors politikas ima pliaukšti, kad taip daryti negerai, ir žmonės tiki“, – aiškino J. Karčiauskas.
Jo žodžiais, lietuviai visuomet galėjo ir galės įpirkti Lietuvoje gaminamus produktus, nors jų kaina didesnė nei importuotų iš Azijos šalių. „Taip, gaminiai brangesni, tačiau kitaip ir būti negali. Jeigu nori nusipirkti gerą, kokybišką ir madingą gaminį, jis turi turėti savo kainą“, – sakė verslininkas. Vis dėlto pamažu gamintojai pastebi, kad vis dažniau parduotuvėse lietuviai atidžiai nagrinėja etiketes ir renkasi gaminamus Lietuvoje produktus.
Kinai viešpatauja
Sovietmečiu Lietuvoje tiek daug kinų gamybos tekstilės nebuvo, tačiau į rinką įsiveržę gerokai pigesni nei vietos gaminiai ne tik nukonkuravo vietos gamintojus, bet ne vieną ir sužlugdė. „Jų valstybė dotavo ir dotuoja eksportui skirtos produkcijos gamybą. Kinai nesugeba sukurti gerų savų produktų, tačiau meistriškai kopijuoja“, – aiškino „Audėjo“ vadovas.
Anot J. Karčiausko, nors priimta manyti, kad pigūs tekstilės gaminiai Lietuvą užplūdo per turgaus prekeivius, iš tiesų kalta prieš kelerius metus vykdyta Europos Sąjungos politika ir liberalizuota prekyba. „Tuomet Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija garsiai kritikavo tokį sprendimą. Jūs tik pagalvokite – kad mūsų gaminiai būtų vežami į Kiniją, reikėjo mokėti 80–120 proc. muitų, o į ES savus gaminius vežantiems kinams muitų nebuvo. Tai buvo baisu – daugybė tekstilės įrengimų, audinių gamintojų Europoje žlugo“, – prisiminė J. Karčiauskas.
Konkurentė Turkija
Vis dėlto ateities perspektyvos, anot J. Karčiausko, šviesesnės. Kinija nebeišgali dotuoti visų eksportui skirtų gaminių, todėl greičiausiai kiniškos tekstilės srautas į Vakarus sumažės.
„Dabar turime Turkiją, kurios ekonominė politika tokia pati kaip Kinijos. Mums ji – pavojinga konkurentė, tačiau sunku prognozuoti, kaip viskas atrodys ateityje. Yra juk ekonomistų, teigiančių, kad kinai taps svarbiausi pasaulyje“, – svarstė verslininkas.
Vienas didžiausių darbdavių
Iki krizės Lietuvos tekstilės pramonėje dirbo apie 60 tūkst. žmonių, šiandien jų suskaičiuojama apie 47 tūkst. – tai viena daugiausia darbo vietų sukuriančių pramonės šakų šalyje. Anot vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, dėl šios priežasties tekstilės sektorių būtina remti. „Sektorius visuomet atviras naujovėms, tai tik įrodo jo gyvybingumą. Mano žiniomis, pastaraisiais metais tekstilės pramonė augo maždaug 30 proc., o investicijos į šį sektorių padidėjo 8,4 karto“, – sakė jis.
Apie 80 proc. Lietuvos tekstilės pramonės gaminių eksportuojama, iki sunkmečio Lietuvoje likdavo maždaug 40 proc. tekstilės gaminių. „Tokie skaičiai rodo, kad nepaisant visų prognozių šios pramonės šakos konkurencingumas itin didelis. Tai pavyzdys, kaip maža šalis gali dalyvauti pasaulio ekonomikoje. Galiu pažadėti, kad tekstilės pramonė Lietuvoje nebus nurašyta“, – teigė šalies ūkio ministras Rimantas Žylius.
