Jeigu kas nors jums pasakys, kad niekada gyvenime nėra jutęs stiprių tinginystės priepuolių, netikėkite tuo! Mokslininkai įrodė: žmogus skiriasi nuo roboto tuo, kad periodiškai junta stiprų norą sviesti visus darbus kuo toliau ir atsiduoti palaimingam nieko neveikimui.
Beje, desperatiškas noras nieko neveikti gali būti lėtinio nuovargio sindromo požymis. O tai jau liga! Sergant šiuo sindromu pasikeičia kraujo formulė, temperatūra šokinėja tarp 37,1–37,5°C. Bet kuris gydytojas patvirtins: šiuo atveju tingėti ne tik galima, bet ir būtina!
Turbūt esate pastebėję, kad ypač stiprūs tingulio priepuoliai užklumpa rudenį ir žiemą. Taip nutinka todėl, kad dėl šviesos trūkumo mūsų organizme gaminama mažiau melatonino. Fiziologai tvirtina: jeigu jo nepakanka, atsiranda nepaaiškinamų lėtinio nuovargio simptomų, apima mieguistumas ir abejingumas.
Ką daryti? Žmonės, nuolat dirbantys „amžinojo variklio“ režimu, sutrikdo natūralią savo bioritmų eigą. Tinginystės fazės – signalas, kad pats metas atsikvėpti. Jeigu laikas, kai jums norisi patinginiauti, ilgesnis negu dvi valandos per parą, pamėginkite pakelti tonusą tradiciniais būdais: vitaminais, aplinkos pakeitimu, visaverčiu miegu. Nepadeda?
Pasinaudokite Aleno Karo metodu. Jis labai paprastas: kad nustotumėte tingėti, reikia... nieko neveikti! Nežiūrėkite televizoriaus, negerkite arbatos, nesivartykite lovoje, net negalvokite – tiesiog stovėkite arba sėdėkite. Pamatysite, po 10–15 minučių jums tai nusibos ir užsimanysite užsiimti kuo nors įdomesniu. Jeigu, pradėję darbą, jūs ir vėl pajusite stiprų tinginystės priepuolį, nustokite dirbti ir vėl imkite mušti dinderį!
O kam man dirbti?
Kai kada tinginystės priežastimi tampa motyvacijos nebuvimas. Australų mokslininkai tvirtina, kad tinginystė yra ne kas kita, kaip motyvacijos stokos sindromas. Ši liguista būsena pakerta kas penktą mūsų planetos gyventoją. Jeigu jūs dirbate nemėgstamą darbą, gaunate už jį grašius ir dar turite kvailą viršininką, visai neverta stebėtis, kad tingite atlikti savo pareigas. Juk kad ir kuo užsiimate, visuomet savęs klausiate: o kam aš visa tai darau? Valau – kad namuose būtų jauku, dirbu – kad aprūpinčiau šeimą... Jeigu dingsta motyvacija, ir veikti nieko nesinori.
Ką daryti? Pagalvokite, kokį paskatinimą gausite už tai, jeigu laiku ir gerai susitvarkysite su darbu. Gal įgysite žinių, kurių jums prireiks ateityje? Arba sulauksite vyro, paskanavusio jūsų kulinarinio šedevro, pagyrimo? Pasinaudokite asmeninės motyvacijos metodu, kurį siūlo neurolingvistinio programavimo (NLP) šalininkai. Įsivaizduokite, kad tas darbas, kurio niekaip negalite prisiversti padaryti, jau padarytas. Pajuskite palengvėjimą. Malonus jausmas, tiesa? Dabar sustiprinkite jį dvigubai, o tada – dar dukart. Atmerkite akis ir imkitės darbo!
Kvaila, tad ir tingiu...
Kartais tinginystė gali būti mūsų nepasitikėjimo savimi, slepiamų kompleksų arba baimių padarinys. Specialistai mano, kad tokiu atveju nuolaidžiauti savo tinguliui negalima: taip įmanoma ir iki depresijos nusiristi.
Ką daryti? Pasitikėkite savo jėgomis! Atlikite nedidelę, tegul ir nelabai sudėtingą užduotį, kuri bent kiek priartins jus prie teigiamo rezultato.
Tingumas kaip gyvenimo būdas
Būkime atviri: kartais patinginiauti išties labai malonu! O visą laiką atimti iš savęs malonumą, kaip žinoma, kenkia psichikai. Beje, yra žmonių, kuriems tinginystė – gyvenimo būdas. Įdomiausia, kad nuo to nenukenčia nei jie patys, nei darbas, kuriuo jie užsiima. Tiesiog jie moka tinkamai tingėti! Maža to, tinginiai neretai tampa gerais valdininkais: jie kaip niekas kitas moka deleguoti savo įgaliojimus ir pavesti darbus pavaldiniams. Kitaip negu darboholikai perfekcionistai – jie visus darbus velka ant savo pečių, o po to patrūksta. Kodėl gi neperėmus tinginystės patirties?
Ką daryti? Jeigu turite sąrašą neatidėliotinų darbų, kurių daryti jums visiškai nesinori, peržiūrėkite jį – gal kai kurie darbai ne tokie jau svarbūs?
Dar vienas būdas išvengti to, ko nesinori daryti, – atidėti neapibrėžtam laikui. Po tam tikro laiko pasirodys, kad užduoties atlikti nebereikia...
Kaip kovoti su tinginyste?
Jeigu rimtai nusprendėte atsikratyti šios ydos, pasinaudokite mūsų patarimais.
1. Pradėkite tiesiog dabar. Neatidėliokite „šventojo karo“ su tinginyste rytojui – pradėkite keistis šiandien! Pavyzdžiui, atidėkite į šoną žurnalą ir pagaliau išvalykite virtuvės spinteles!
2. Apdovanokite save. Po darbinio proveržio būtinai palepinkite save, tarkime, puodeliu kavos ar įdomiu filmu.
3. Paįvairinkite savo darbą. Jeigu jums nepatinka rutininis darbas, darykite kelis skirtingus darbus vienu metu. Sakykime, 15 minučių rašykite ataskaitą, tada išplaukite indus, o paskui vėl imkitės ataskaitos.
4. Įkalbėkite save. Jeigu jus gąsdina perspektyva kažkuo užsiimti visą dieną, įkalbėkite save skirti šiai užduočiai 5–10 minučių. Jūs galite rimtai įsitraukti į procesą ir nepastebėti, kaip viską padarysite vienu prisėdimu!
5. Kelkitės anksčiau. Psichologai išsiaiškino, kad tarp pelėdų yra daugiau tinginių negu tarp vyturių. Jeigu esate pelėda, pabandykite keltis kiek anksčiau nei įprastai. Kai tai taps įpročiu, pastebėsite, kad spėjate padaryti gerokai daugiau.
6. Išskaidykite dalimis. Dažnai mus atbaido dideli darbai. Išskaidykite juos į mažesnius – bus kur kas paprasčiau pradėti.
Parengė Sergejus Stonkus
