Nuotolinis mokymas Lietuvoje priimamas nevienareikšmiškai – dalis tėvų ir moksleivių pasigenda kontaktinio mokymo, kita dalis džiaugiasi galimybe mokytis iš namų. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pažymi, kad net ir po pandemijos nuotolinis mokymas nepasitrauks iš moksleivių gyvenimo.
„Mes negalvojame, kad mokyklos grįš į prieš tai buvusį ugdymo procesą, jo įgyvendinimą, kaip buvo iki pandemijos. Grįšime į visai kitokias mokyklas. Dabartiniai teisės aktai numato, kad įprastinėmis, ne pandemijos, sąlygomis 20 proc. mokymo turinio mokyklose gali būti įgyvendinama nuotoliniu būdu“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje neseniai kalbėjo ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Jos teigimu, bent dalinis nuotolinis mokymasis padėtų spręsti mažų rajonų mokyklų problemą, kur trūksta kai kurių sričių specialistų.
„Tai leistų mažesnėse mokyklose ar kur yra atstumai tarp mokyklų, išnaudoti ne tik savo mokykloje esančius mokytojus, bet ir šalia esančių mokyklų mokytojus ir juos pasitelkti kai kurių dalykų mokymui“, – siūlė J. Navickaitė.
Savivaldybės turėtų vienytis
Jai antrina ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas. Jo manymu, po pandemijos neapleistas nuotolinis mokymas gali puikiai pasitarnauti mokykloms, kur trūksta specialistų.
„Pasvajokime – turime vedantį mokytoją ekspertą, gal tas mokytojas ekspertas nuotoliniu būdu pamoką veda ne 30 žmonių, o naują temą aiškina 150 mokinių“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas.
Anot jo, tokiam tikslui turėtų vienytis savivaldybės, dėstyti įvairius dalykus mokyklose pasitelkdamos geriausius tų sričių mokytojus.
„Tobulinimui galimybių yra begalės. Yra mokytojų žvaigždžių, nuo kurių būtų galima atsispirti ir su jų pagalba tobulinti visą ugdymo procesą“, – siūlė mokyklos vadovas.
Savivaldybės nenorėtų vien tik nuotolinio mokymo
Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas neabejoja, kad net praėjus pandemijai, nuotolinis mokymas bent iš dalies liks Lietuvos moksleivių kasdienybe.
„Žinote, dabar, kai nuotolinis mokymas yra visuotinai privalomas, manyčiau, kad vis tiktai technologijų taikymas ir jų miksinis variantas, kad ir kontaktinis, ir nuotolinis [mokymas], vis tiek mes nuo jų nepabėgsime.
Jeigu jau viešajame gyvenime supratome, kad nebūtina kiekvieną kartą važiuoti į ministeriją, į pasitarimą kažkokį atstumą, o galima visai normaliai prie kompiuterio pasėdėti, ko gero, ir mūsų vaikams besimokant šitas technologijas taikyti reikės“, – tv3.lt kalbėjo G. Gegužinskas.
Be to, mero teigimu, pasitelkiant nuotolinį ugdymą, galima spręsti regionuose labai opų klausimą – pedagogų amžiaus ir trūkumo problemą.
„Kaimeliuose, dabar, pavyzdžiui, mes turime dvi gimnazijas, jų ateitis truputį miglota. Ir tų specialistų trūksta. Manau, čia yra galimybė išsigelbėti, kad gautų vaikai geras žinias“, – teigė G. Gegužinskas.
Vis dėlto, meras atmeta galimybę rajonuose ar kaimeliuose įvesti vien tik nuotolinį ugdymą.
„Kad visą laiką mokytis nuotoliniu, tai, aišku, yra absurdas arba tiktai bėdos reikalas. Bet, manau, kad taikyti, jungti vieną su kitu (kontaktinį mokymą su nuotoliniu – aut. past.), yra labai logiški dalykai“, – svarstė G. Gegužinskas.
Tiesa, jis įžvelgia, kad dalyje atokesnių Lietuvos regionų kyla problema dėl telefono ar interneto ryšio. Kaip pasakoja meras, kartais norint gauti ryšio, tenka lipti į antrą namo aukštą.
„Pas mus dar, ačiū Dievui, šviesolaidis atvestas iki mokyklų, seniūnijose, kaimuose, žmonių nemažai pasijungę yra. <...> Bet pas mus rajone susidūrėme su problemomis, kad ne visi namuose turi internetą ir net kai kurių vietų nedengia ryšiai. Jeigu nuvažiuoji į kaimą, norėdamas net susiskambinti, turi užsilipti į antrą aukštą arba kažkur tai“, – pasakojo G. Gegužinskas.
Nuotolinio darbo nemini
Tačiau Vyriausybės programoje, nors ji rengta pandemijos metu, neišskiriama, kad daugiau mokyklų net po pandemijos galėtų pereiti prie nuotolinio darbo bent iš dalies.
Naujosios Vyriausybės programoje mokyklų tinklas minimas ne kartą. Pirmiausiai žadama kartu su savivaldybėmis jį peržiūrėti ir „kurti naujos kartos mokyklas – ugdymo pokyčių generatorius“.
Tiesa, plane nerašoma, kad dalis, pavyzdžiui, mažiausių ar nepažangiausių mokyklų bus uždaromos. Vyriausybė užsimena ketinanti įvesti vienodą ugdymo standartą visose šalies mokyklose.
„[Standartas] numatys ne tik veiklos ir ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus (mokytojo/mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius, administracinio ir ūkinio personalo normavimas ir kt.)“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Tuo metu prastesnėms mokykloms žadama suteikti papildomą pagalbą.
„Pradėsime nuo prasčiausiai įvertintų mokyklų ir jų sėkmingą pokytį paversime nuolatine programa, skirta spręsti silpniausių mokyklų ugdymo ir veiklos kokybės problemas“, – teigiama programoje.
Šiuo metu ugdymas Lietuvoje vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus moksleivius, kuriems sunku mokytis namuose, bei pradinukus, kurių tėvai negali likti namuose, nes dirba suvaldant Covid-19 pandemiją.
