Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja po skyrybų susigrąžino savo mergautinę pavardę ir sakė, kad ne mažai pažįstamų išsiskyrusių moterų susidomėjo pavardės susigrąžinimo procedūra ir kainomis.
Pasirodo, dauguma šiauliečių moterų yra ištikimos tradicijoms. Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai sako, kad nors Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės liberalios ir moterys turi teisę rinktis, kokios pavardės norėtų po santuokos, tačiau dauguma Šiauliuose ištekančių moterų renkasi tradicinę vyro pavardę -ienė. Bene dažniausias atsakymas, kodėl renkasi tradicinę pavardę, o ne, pavyzdžiui, sutrumpintą pavardę su galūne -ė, yra toks, kad tokia pavardė tiesiog neskamba. Sutrumpintą vyro pavardę pasirinkusios moterys prisipažįsta po santuokos norėjusios turėti vyro, o ne anytos pavardę.
Patogiau – nebent ant paminklo
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Videta Samienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad ištekančios šiaulietės dažniausiai pasirenka tradicinę vyro pavardę su galūne -ienė.
„Labai retai Šiauliuose ištekančios moterys po santuokos nori turėti sutrumpintą vyro pavardę. Dažniausiai jos sako, kad neutrali pavardė su galūne -ė tiesiog neskamba. Retai nuotakos pasilieka ir savo mergautinę pavardę, o dar rečiau nusprendžia turėti dvi pavardes – savo mergautinę ir vyro. Dvigubos pavardės moterys tikriausiai nenori dėl to, kad pavardė tampa labai ilga“, - sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Videta Samienė.
Užsienyje populiarios tradicijos turėti dvigubas pavardes bei siekis, kad moters vedybinio statuso žmonės negalėtų nustatyti iš jos pavardės, anot V. Samienės, Šiauliuose nėra labai populiaru.
„Ir aš nenorėčiau pakeisti savo pavardės. Kai tekėjau prieš 41-erius metus net tokios galimybės nebuvo. Net savo mergautinės pavardės pasilikti negalėjau, būtinai turėjau imti vyro pavardę. O sutrumpinta ji negražiai skambėtų. Sutikčiau pasikeisti nebent dėl to, kad užrašas ant paminklo trumpesnis būtų“, - šmaikštavo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Videta Samienė.
Pavardė neskambėjo
Prieš sumainant aukso žiedus Vaida Lukošienė prisipažino svarsčiusi galimybę sutrumpinti vyro pavardę, tačiau sutrumpinta pavardė - Lukošė jai buvo tiesiog negraži.
„Manau, kad pavardė su neutralia galūne -ė yra daugiau mados reikalas. Man ne gėda, kad esu ištekėjusi ir visai nenoriu to slėpti. Jeigu būtų labai ilga vyro pavardė, tada gal ir pagalvočiau, jog noriu trumpesnės. Nesu kategoriškai nusiteikusi prieš pavardžių trumpinimą, tačiau mano vyro pavardės sutrumpinimas, tiesiog netiko“, - sakė V. Lukošienė.
Tradicinę vyro pavardę pasirinkusi Lina Vabalienė iš pradžių po santuokos pasiliko mergautinę pavardę, o pakeitė ją tik tada, kai pasibaigė asmens dokumentų galiojimo laikas ir jį reikėjo pasikeisti.
„Prieš vestuves pakalbėjome ir nusprendėme, kad neverta keisti pavardės, kol mano paso galiojimo laikas dar nepasibaigęs. Nemėgstu biurokratinių procedūrų, todėl norėjosi vienu šūviu nušauti du zuikius – keičiant pasą pasikeisti ir pavardę“, - pasakojo Lina Vabalienė ir pridūrė, kad į Civilinės metrikacijos skyrių atėjusi pakeisti pavardės ji turėjo parašyti prašymą ir laukti atsakymo iš Teisingumo ministerijos.
L. Vabalienė sakė „tikrinusi“ ir sutrumpintą pavardės variantą su galūne -ė, tačiau jis skambėjęs tiesiog juokingai.
Norėjo vyro, o ne anytos pavardės
Šiaulių miesto savivaldybės Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Renata Motiejūnė po santuokos pasirinko sutrumpintą vyro pavardę, tačiau prisipažįsta, kad jei Lietuvoje būtų leidžiama, ji būtų pasirinkusi vyro pavardę – Motiejūnas.
„Po santuokos norėjau turėti vyro, o ne anytos pavardę. Kadangi Lietuvoje nėra tokios galimybės, pasirinkau sutrumpintą pavardės variantą“, - sakė moteris.
Užsienyje studijavusi R. Motiejūnė prisiminė, kad užsienyje po santuokos moterys gauna lygiai tokią pat pavardę, kaip ir vyrai, todėl lietuvėms užsienyje dėl kitokios pavardės nei vyro kartais iškyla nepatogumų.
Su buvusiu vyru niekas nesieja, tai ir jo pavardės nebenorėjo
Valdininkus pažįstantys šiauliečiai dar visai neseniai stebėjosi išgirdę, kad Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriui pradėjo vadovauti Patricija Poderytė.
Pasirodo, pasikeitė ne pati vedėja, o tik jos pavardė. Patricija Bielskienė susigrąžino mergautinę pavardę ir tapo Patricija Poderyte.
„Mano istorija labai paprasta. Iš karto po skyrybų su vyru norėjau susigrąžinti mergautinę pavardę, tačiau pamaniau, palauksiu, kol pasibaigs paso galiojimo laikas – pasikeisiu pasą, o drauge ir pavardę. Taip ir padariau. Besibaigiant paso galiojimo laikui pradėjau domėtis, kaip reikėtų susigrąžinti pavardę, ir susigrąžinau“, - sakė Patricija Poderytė.
Kultūros skyriaus vedėja sakė, jog iš pradžių reikėjo priprasti prie savo pavardės. Pirmomis dienomis ant telefono buvo prisiklijavusi lipnų popieriaus lapelį su užrašu Poderytė, kad prisistatydama nepamirštų, jog ji jau nebe Bielskienė.
Mergautinė pavardė brandžiai moteriai ne visada palanki. Ar vedėja nebijo, kad jai bus kabinama senmergės etiketė?
„Man jau tiek visokių etikečių kabino, jog tikrai nebijau dar ir senmergės etiketės. Manau, kad taip netekėjusias moteris vadina kitos moterys, kurios pačios yra nelaimingos, arba vyrai, kurie supyksta ant stiprių moterų ir nori jas pažeminti“, - sakė P. Poderytė ir pridūrė svarsčiusi ir apie sutrumpintą mergautinės pavardės variantą, bet nusprendusi pasilikti senąją pavardę.
Kultūros skyriaus vedėja sakė niekada nesigėdijusi tėvo pavardės, todėl ir dabar jai didelė garbė vadintis Poderyte.
P. Poderytė sakė, kad susigrąžinusi senąją pavardę sulaukė pažįstamų prašymų paaiškinti pavardės pakeitimo tvarką.
„Tikrai pastebėjau, kad išsiskyrusios moterys nori susigrąžinti savo pavardę. Manęs klausė, kiek kainavo, kokius dokumentus reikėjo tvarkytis. Taip ir pasakau, kad pavardės atstatymas man kainavo apie 500 litus. Tiek kainavo asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimo keitimas, kai kurių nuosavybės dokumentų perregistravimas. O pati procedūrą – nesudėtinga. Civilinės metrikacijos skyriuje reikėjo pateikti asmens dokumentą, parašyti prašymą ir laukti teisingumo ministro atsakymo“, - paaiškino P. Poderytė.
FAKTAI
Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės numato, kad pavardę keisti leidžiama, kai žmogus:
- turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti,
- nori turėti bendrą su savo sutuoktiniu pavardę,
- nori susigrąžinti anksčiau turėtą savo pavardę,
- nori turėti dvigubą pavardę (prie savo pavardės prijungti sutuoktinio pavardę),
- nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę,
- nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (rūpintojo) pavardę,
- turi pavardę, kuri neatitinkančią jo lyties,
- dalyvauja liudytojų apsaugos programoje,
- nori turėti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai,
- nori savo nelietuvišką sugramatintą (su lietuviška priesaga arba galūne) pavardę pakeisti į tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos priesagos arba galūnės), arba atvirkščiai – nori savo nelietuvišką nesugramatintą pavardę pakeisti į tokią pačią, tik sugramatintą pavardę,
- pasikeitė pavardę užsienio valstybėje.
