Dėl bendrų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė į laisvę: visi nukentėjusieji, pasinaudojant jų pažeidžiamumu, per šešerių metų laikotarpį buvo patekę į kaltinamųjų priklausomybę ir išnaudojami vergijos ar panašiomis į ją sąlygomis: visi nukentėjusieji dirbti į Didžiąją Britaniją išvažiavo dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, nukentėjusieji buvo socialiai pažeidžiami, netekę darbo, pajamų šaltinio, jiems buvo žadamas legalus darbas, geras darbo užmokestis, apgyvendinimas, tai lėmė žmonių apsisprendimą išvykti iš Lietuvos, tačiau, nuvykus į užsienį, realybė visiškai neatitiko lūkesčių, nes jie visi buvo apgyvendinti ir įdarbinti panašiomis į vergiją sąlygomis.
Nukentėjusieji buvo apgyvendinti perpildytuose namuose, kuriuose nebuvo lovų, miegojo ant čiužinių, kurių dalis buvo parsinešta iš sąvartynų, po čiužiniais laikė ir asmeninius daiktus. Vištų gaudytojais dirbusių nukentėjusiųjų darbo sąlygos buvo nepakeliamos: darbo laikas buvo nenormuotas, žmonės nežinodavo, kuriam laikui išvyksta iš namų, grįžę nežinodavo, kada vėl reikės vykti į darbą.
Kelionės į darbą trukdavo ilgą laiką, nukentėjusieji parodė, kad kelionių, kurios trukdavo keletą ar net keliolika valandų, metu nebūdavo sustojama atlikti gamtinių reikalų ar pailsėti.
Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys kaltinamųjų buvo išnaudojami: tai pasireiškė ne tik nepakeliamomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, bet ir neteisingu atlyginimu už darbą, buvo ne tik nesilaikoma įdarbinimo tvarkos, bet ir neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis, iš darbo užmokesčio daromi įvairūs nepagrįsti atskaitymai. Prieš nukentėjusiuosius buvo vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintas veikimas bendrininkų grupe, pasiskirsčius vaidmenimis ir iš savanaudiškų paskatų. Įvertintas visų kaltinamųjų vaidmuo darant nusikaltimus(lietuvio vaidmuo didesnis), atsižvelgta į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo, dėl to Didžiosios Britanijos piliečiams paskirta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės minimumui (5 metai), o Lietuviui paskirta mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį bausmė (6 metai).
Teismas atmetė prokuroro prašymą dėl Lietuvos piliečio ir jo sutuoktinės turto konfiskavimo, nes kaltinamajame akte nenurodytos pinigų sumos, kurias kaltinamieji gavo iš nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tiesiogines pajamas iš nusikaltimo, nebuvo nustatyta konkreti suma, kuria, anot prokuroro, neteisėtai praturtėjo kaltinamasis lietuvis.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, todėl konfiskavus prokuroro prašomą konfiskuoti pinigų sumą būtų pažeisti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesai.
Teismas išteisino lietuvį dėl dviejų prekybos žmonėmis epizodų – 2015 m. ir 2016 m., nurodydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos ir prilyginamos vergovės sąlygoms, nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiųjų laisvė buvo suvaržyta, kad jie buvo išnaudojami panaudojant apgaulę, prievartą ar grasinimus.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
