Tačiau valdžios institucijos turi susitarti, kokiais atvejais galima leisti žmonėms pasiimti pinigus ir kiek pinigų jiems reikėtų atiduoti.
Nes šiuo metu kaupiantiems antroje pensijų pakopoje kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo nuskaičiuojami 3 proc. Tačiau ši suma dar negalutinė, nes prie kaupimo prisideda ir valstybė skirdama dar 1,5 proc.
Kokiais atvejais žmonės galės pasiimti pinigus?
TV3 laidoje „Dėmesio centre“ buvo diskutuojama, kada ir kiek žmonėms atiduoti pinigų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad ministerija teiks siūlymus, kad antros pakopos sukauptus pinigus gyventojai galėtų pasiimti, jeigu patys ar artimas žmogus susirgtų sunkia liga arba ištiktų negalia.
„Tikriausiai į siūlymą įtrauksime ir būsto praradimo dėl stichinių ar kitų nelaimių, priežastį, kuri leistų pasiimti sukauptus pinigus.
Be to, galios ir asmeninės svarbios priežastys, kurias gyventojai turės įvardyti ir įrodyti patys pensijų kaupimo bendrovei“, – komentavo ministrė.
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad ne visiems sergantiems žmonėms reikalingi pinigai.
„Turtuoliai irgi serga. Kartais pinigų reikia ne ligoniams, bet pavyzdžiui, moteriai, kuri viena augina du vaikus.
Beje, kartais sukaupti pinigai nepagerins žmogaus finansinės padėties, jeigu jis dabar gaudamas 600 eurų pensiją, dar papildomai gaus 30 eurų, kuriuos sukaupė antroje pensijų pakopoje“, – pastebėjo ekonomistas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondo asociacijos prezidentas, „Swedbank“ investicijų valdymo direktorius Tada Gudaitis tikino, kad priežasčių nutraukti kaupimą negali būti begalė.
„Pensijų kaupimas antroje pakopoje negali būti bėdų krepšelis, iš kurio žmogus galėtų bet kada pasiimti pinigus“, – sakė jis.
Kaupimas žmonėms nebepatrauklus
Anot ministrės M. Navickienės papildomas kaupimas padės ateityje išlaikyti pensijų didinimą.
„2050 metais sukaupti pinigai sudarys trečdalį gyventojo pensijos. Todėl valstybė irgi prisideda po 1,5 proc. prie papildomo pensijų kaupimo“, – prognozavo ministrė.
Tuo metu Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikino, kad būtina didinti antros pensijų pakopos patrauklumą, nes ateis laikas, kai niekas joje nebenorės kaupti.
„Kaupimas turi atitikti žmonių poreikius visuose etapuose – įeinant į kaupimą, jame būnant ir pasiimant pinigus, jeigu ištinka bėda ar nelaimė“, – tikino patarėja.
Tačiau M. Navickienė tikino, kad šiuo metu reikia pakeisti antros pensijų kaupimo pakopos reglamentavimą.
„Pakeisti taip, kad žmonės būtų suinteresuoti kaupti, sistemą liberalizuoti, suteikiant galimybę išsiimti pinigus, suteikti atostogas ilgesnes nei 12 mėnesių“, – vardijo ji.
Lietuvos Banko valdybos narys Simonas Krėpšta sutiko, kad kaupimo sistema nėra patraukli, nes iš naujai įtrauktų žmonių į kaupimą, galiausiai belieka tik 50 proc.
„Tai nėra geras rodiklis“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
R. Lazutka pastebėjo, kad dalis šalių jau atsisakė šio kaupimo. „Paskutinė buvo Estija, kuri buvo labai greitai sukritikuota. Tačiau prieš tai kaupimo atsisakė ir Lenkija, Čekiją, Vengrija. Jos pabandė ir pamatė, kad ši kaupimo sistema nėra gyvybinga ir patraukli.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti „Sodros“ pensijai. Žmonės turėtų pragyventi iš „Sodros“ pensijos, o papildomai turėtų kaupti, tie kurie to nori“, – tikino ekonomistas.
Kiek pinigų ketinama atiduoti?
Pasak M. Navickienės žmonėms turėtų atitekti ne tik jų sumokėti pinigai, bet ir pelnas, kurį tie pinigai uždirbo.
„Dėl valstybės pridedamo 1,5 proc. reikėtų diskutuoti. Čia yra dvi medalio pusės, viena yra ta, kad jeigu žmogui atsitinka kritinė situacija, jis turėtų atgauti visus pinigus. Tačiau ką daryti, jeigu tokioje pačioje situacijoje atsiduria nekaupiantis žmogus? Ar jis irgi galėtų gauti paramą“, – svarstė ministrė.
Anot R. Lazutkos, pinigai, kurie yra žmogaus sąskaitoje jam ir priklauso, o nuosavybę gina Konstitucija.
„Jeigu politikai nuspręs žmonėms neatiduoti jiems priklausančių pinigų reikės vėl kreiptis į Konstitucinį teismą.
Be to, vis sakoma, kad jeigu žmogus nekaups pinigų antroje pensijų pakopoje, jis senatvėje ateis su ištiesta ranka prašyti valstybės pagalbos. Tčiau net jeigu jis uždirbdamas minimalią algą kaups antroje pensijų pakopoje, jis sukaups mažai ir vis tiek ateis su ištiesta ranka prašyti pagalbos“, – komentavo profesorius.
S. Krėpštos teigimu, pensijų sistema yra pasitikima, kai jis rodo gerus rezultatus.
„Tai matome kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, kur žmonės iš pensijų sistemos gali gauti pakankamai dideles pajamas.
Dabartinė mūsų sistema gali generuoti vidutiniškai trečdalį papildomų pajamų. Kitose šalyse sukauptų pinigų apimtis dvigubai didesnė nei Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį Lietuvos banko atstovas.
Anot I. Segalovičienės, Valstybės dalis priklauso žmogui ir jos negalima atimti.
