Kažkada aš turėjau visai gerą darbą su aukštesniu nei vidutinis atlyginimu. O vieną gražią dieną išėjau iš šito darbo, ir pradėjau užsiiminėti visiškai kita veikla, už kurią atlygis iš pradžių buvo kartą per du – tris mėnesius. Be to, šis atlygis buvo penkis kartus mažesnis nei ankstesniajame darbe. Visi artimieji – draugai ir giminės – nesuprato tokio mano poelgio.
Pagrindinis klausimas buvo – už ką išvarė iš darbo. Suprasti ir priimti tai, kad galima, pačiam apsisprendus, išeiti iš gerai apmokamų pareigų, iškeisti gerą uždarbį į daug mažesnį, praktiškai niekas negali. Aplinkinių akimis tu iš karto tampi idiotu. Jeigu nusprendi užsiimti verslu, įmonės kūrimu arba kažkuo, susijusiu su investavimu, – tai daugumos nuomonė tokia: o kam to reikia? Tau nepavyks. Tu pražūsi! Tai juk labai rizikinga. Geriau sėdėti su stabiliu uždarbiu ir nesiblaškyti. Labai retai sulauksi palaikymo arba supratimo. Ir tai tik iš tų, kurie patys žengė tokį žingsnį.
Kodėl gi susiformavo tokia visuomenės nuomonė, kad didelis uždarbis – tai pats pagrindinis kriterijus. Visi kiti dalykai – antraeiliai. Toks mąstymo būdas sukeltas vartojimo ekonomikos. Visa rinkodara kuriama, naudojantis kuo didesniu žmonių vartojimu, pinigų leidimu, nereikalingų arba mažai reikalingų daiktų pirkimu, juk kiti turi – negi tu blogesnis.
Paprastas žmogus jau nebeįsivaizduoja paprastų dalykų – pasivaikščiojimo, bendravimo, naminio valgio – malonumo. Juk tiek kavinių ir restoranų, ir visuomenės elitas ten eina. Tu irgi nori būti elitas. O kad ten pat eiti, reikia daug uždirbti. Aš turiu daug draugų ir pažįstamų, kurie dirba 10-12 valandų per parą, per savaitę turi vieną išeiginę. Taip, jie uždirba daug. Bet kažkodėl tai jie nėra laimingesni.
Kokia didelio uždarbio prasmė, jeigu tau nelieka laiko jo išleisti? Kokia prasmė pirkti daiktus, jeigu tu net nemoki jais naudotis arba neturi laiko atsisėsti ir išsiaiškinti, kaip jais naudotis? Kokia prasmė tuoktis, auginti vaikus, jeigu tu juos matai tik sekmadieniais? Ir tai negali pasimėgauti visaverčiu bendravimu, nes esi velniškai pavargęs ir tau reikia pailsėti prieš naują darbo savaitę.
Atlyginimas – tai visiškai nėra svarbiausia. Žinoma, visada norisi uždirbti, kaip įmanoma daugiau. Bet štai ko negali suprasti didžioji dauguma mano pažįstamų ir, manau, 90% visų dirbančių gyventojų. Jeigu jūs dirbate už algą samdomu darbuotoju – tai jūs turite dvi išeitis: didelė alga ir jokio laisvalaikio, ir, dažniausiai, darbas, kurio visai nemylite, arba maža alga, jokių perspektyvų, bet daugiau laisvo laiko. Ir vėlgi – nemylimas darbas. Retai kam pasiseka rasti mielą dūšiai darbą, o dar ir su geru užmokesčiu ir puikiu darbo grafiku. O juk visi šie trys pagrindiniai kriterijai turi įtakos mūsų sprendimui – dirbti ar ne. Tik kažkodėl tai dauguma žmonių sustoja ties vieninteliu kriterijumi – užmokesčiu. Kiti du kriterijai - kaip nors susitvarkys.
Mano pats pagrindinis kriterijus – ar teikia darbas malonumą. Jeigu darbas patinka – tai ir alga, ir darbo grafikas, laikui einant, taps tokie, kokių tu pats norėsi. Todėl, kad, kai tau darbas patinka, – eini į jį su malonumu ir mėgaujiesi tuo, ką darai, – tu laimingas. Tavo darbo tikslu tampa ne uždarbis ir ne kaip čia kuo anksčiau išsmukti į namus arba kaip sulaukti darbo pabaigos. Jeigu darbas patinka – tavo veikla tampa efektyvesne, padarai daug daugiau ir greičiau, tave vertina valdžia ir kolegos. Todėl kad tu dirbi su ugnele. Atitinkamai padidėja tavo alga, o laiko sąnaudos mažėja.
Tas pats nutinka ir pradedančiam verslininkui. Jeigu jis daro tai, kas jam patinka, tai netgi pradžioje veiklos, dirbdamas 15-20 valandų per dieną, jis būna laimingas. Jis pilnas energijos. Jam viskas pavyksta. O su laiku ir darbo diena sutrumpėja, ir pajamos padidėja. Tačiau jeigu verslas pradedamas tik dėl pinigų – tai, greičiausiai, jis pasmerktas žlugti. Visi stambūs ir vidutiniai verslai prasidėdavo dėl idėjos, dėl pasitenkinimo, dėl kažko tai naujo. Pinigai – tik šalutinis efektas.
Todėl, jeigu jūs šiuo metu ieškote darbo, ieškokite tokio, koks jums patinka. Ir nusispjaukite į uždarbį ir darbo grafiką. Aš įsitikinęs, kad, jeigu jūs darysite tai, kas jums patinka, per metus ir atlyginimas, ir darbo grafikas taps tokiais, kokių jums reikia.
Na, o jeigu jums nesiseka susirasti jums patinkančio darbo – sukurkite jį patys. Drąsiai pradėkite verslą ir, jeigu jį pradėsite tikrai toje srityje, kuri jums miela, – jūs pasmerktas sėkmei.
Vyr.analitikas TeleTRADE Lietuvoje.
Užsakymo numeris: 3102_19
