Jau šeštus metus pasaulyje laisvai samdomi darbuotojai buriasi į vadinamuosius bendradarbiavimo centrus ir ten nuomojasi darbo vietą.
Bendradarbiavimo centrų (coworking centers – ang.) idėja gimė JAV ir žaibiškai išplito po pasaulį. Naujosioms technologijoms suteikus galimybę dirbti iš bet kurios vietos, atsirado gausybė laisvai samdomų specialistų, dirbančių keliose įmonėse ar kuriančių savo verslą ir naudojančių vienintelį darbo įrankį – kompiuterį.
Laisvas darbo grafikas
Šie laisvai samdomi skirtingų profesijų atstovai, nuo programuotojų iki žurnalistų ar nevyriausybinių organizacijų narių, už nustatytą mokestį išsinuomoja darbo vietą – kėdę, stalą ar net atskirą kabinetą. Jiems suteikiama galimybė naudotis internetu, užkandžiauti bendroje virtuvėje, gerti nemokamą kavą ar arbatą. Kitas tokių centrų privalumas – neribotas darbo laikas. Dažniausiai čia dirbantys centro nariai į patalpas gali patekti ne tik darbo valandomis, bet ir naktį ar savaitgalį.
Tyrimai rodo, kad tokia darbo aplinka yra patenkinti 80–85 proc. pasirinkusiųjų darbo vietos nuomą. Tiesa, bendradarbiavimo centrai paprastai nepriima ,,triukšmingų‟ profesijų atstovų: pardavimo vadybininkų, draudimo brokerių ar prekybos agentų.
,,Bendradarbiavimo centrų tikslas – suburti tokius žmones į vieną vietą, kad jie galėtų dalytis patirtimi ir įspūdžiais, o esant reikalui ir nusipirktų vienas kito siūlomas paslaugas‟, – savaitraščiui ,,Ekonomika.lt‟ teigė bendradarbiavimo centro Vilniuje „HUB Vilnius“ iniciatorius, Socialinės ir ekonominės plėtros centro valdybos pirmininkas Mindaugas Danys.
Pasak jo, tokia skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo forma skatina kūrybingumą ir iniciatyvumą.
Platus spektras
Daugelyje valstybių veikiančių daugiau nei 400 bendradarbiavimo centrų veiklos spektras platus, skirtingos ir jų formos.
,,Neretai tokios darbo vietos įrengiamos nekilnojamojo turto savininko nuomojamose patalpose. Dalis centrų suburia tik socialiai orientuotus specialistus – kur gali dirbti tik nevyriausybinių organizacijų atstovai bei socialiniai verslininkai. Kiti centrai akcentuoja ekologiškumą, naudoja tik perdirbtas žaliavas‟, – pasakojo M. Danys.
Praėjusių metų spalį sostinės Šiaurės miestelyje įkurtame 180 kv. metrų ploto centre šiandien dirba 30 laisvai samdomų specialistų ir keturi savanoriai. ,,Vilniaus centre rūšiuojame šiukšles ir popierių, keli nariai dirba aplinkosaugos srityje, bet to nelaikome prioritetu, orientuojamės į socialines inovacijas kuriančius verslininkus, kurie mąstytų apie visuomeninius projektus ir siūlytų sprendimus‟, – teigė M. Danys.
Anot idėjos iniciatoriaus, centro nariai aktyviai dalijasi kontaktais ir informacija – ar tai būtų mobiliųjų technologijų taikymas, elektroninės demokratijos, ar socialinio verslo projektai.
Planuoja plėtrą
Verslo sėkmę rodo ir tai, kad vos keturis mėnesius Lietuvoje gyvuojantis centras jau plečiasi. Praėjusią savaitę toks centras įsteigtas Kaune, planuojama plėstis ir į Vilniaus centrą, nes dabartiniai nariai skundžiasi geografiškai nepatogia vieta.
Paklaustas, kuo naudingas toks darbas, pašnekovas teigė, kad svarbiausias šiuo atveju yra bendravimas.
,,Žmogus turi galimybę ramiai dirbti, jis visą laiką gali sulaukti pagalbos, nes čia susirenka skirtingų sričių atstovų, turinčių skirtingą patirtį ir dažnai kitokį požiūrį į problemą‟, –pasakojo bendradarbiavimo centro, esančio Vilniuje, iniciatorius.
Kitas privalumas – mažesnės išlaidos. ,,Žmonės už 200 litų per mėnesį gauna darbo vietą, prieigą prie interneto, nemokamą kavą ar arbatą. Pavienis žmogus neras biuro patalpų už tokią sumą. O kartu jie sukuria didesnę pridėtinę vertę‟, – centro privalumus vardijo M. Danys.
FAKTAI
Pirmas bendradarbiavimo centras įkurtas 2006 metais San Franciske. Pasaulyje veikia daugiau nei 400 tokių centrų.
Deskamg.com apklausos duomenimis, 85 proc. bendradarbiavimo centrų darbuotojų jautėsi labiau motyvuoti ir daugiau bendraujantys nei dirbdami vieni.
,,Hub Vilnius‟ darbo vietos kaina svyruoja nuo 70 iki 260 litų per mėnesį.
Virtualaus biuro paslaugas Vilniuje taip pat teikia Saulėtekio slėnio ir Šiaurės miestelio technologijų parkai.
