Pašnekovai atviri: pasirengus ne tik ginti, bet ir gintis privalu išvykus net į „nekalčiausią“ vietą.
Kalti be kaltės
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės būrio vadui Vladimirui Lesiuk per 21 darbo policijoje metus teko susidurti su daugybe situacijų, kai apginti bei apsiginti nepakako vien fizinės jėgos, o teko panaudoti specialiąsias priemones.
V. Lesiuk prisimena, kaip įniršęs kaimynui priklausančio turto gadintojas policininkus bandė atakuoti ašarinėmis dujomis.
Laiku panaudojus kovinius veiksmus šiurkščiai besipriešinusiam pažeidėjui pasisekė uždėti antrankius.
Tada vyras į pareigūnus, nebe į kaimyną, su kuriuo susipykęs, nukreipė keiksmažodžių tiradą. Automobilyje pareigūnų adresu prapliupo ir grasinimai susidoroti.
V. Lesiuk žodžiais, įprasta ir tai, kad į komisariatą gabenami agresyvūs pažeidėjai ima gudrauti – automobilyje daužo galvą, veidą, rankas, bando kitaip susižaloti.
Paplūdę krauju rėkia paskųsiantys, kad juos sužeidė policininkai.
Grasinimus įskųsti pareigūnus girti rėksniai dažniausiai įvykdo. Išgalvoti kaltinimai išblėsta išsiblaivius. Tačiau pasitaiko, kad ginčas keliauja į teismą.
„Sunku suskaičiuoti, kiek kartų girdėjau, kad būsiu atleistas iš darbo, kad su manimi bus susidorota, kad „užlenks...“, – sako Vladimiras.
Akistata su peiliu
Šiaulių miesto Centro policijos nuovados tyrėjos Vaidos Piepolytės policinė karjera prasidėjo Patrulių rinktinėje. Nors dirbo čia tik pusmetį, išpuolių patirta ne vienas.
Moteris prisimena kartą sutramdžiusi agresyvų vyrą. Juokauja: prieš uždedant antrankius, tekę jį pasivyti.
„Pričiuptas šakojosi, kratėsi sulaikymo, todėl teko panaudoti kovinius veiksmus“, – sako pareigūnė.
Prieš V. Piepolytę ir jos kolegą buvo iškilusi ir grėsmė būti sužalotiems virtuviniu peiliu.
Tai nutiko nuvykus aiškintis šeimyninio konflikto. Po kelių sekundžių, kai pareigūnai išgirdo virtuvės stalčiuje žvangančius įrankius, pamatė su peiliu rankose atžirgliuojantį girtą vyrą.
Tik dėl greitos pareigūnų reakcijos, nepasimetimo ir kovinių veiksmų sužalojimo pavyko išvengti.
Moteris sako, kad jos kolegoms tekę ir kitokių psichologinių bei fizinių išbandymų.
Spjūviai į veidą, suplėšytos tarnybinės uniformos, sulaikymo metu sulaužyti rankų pirštai, kraujosruvos – visa tai Lietuvos policijos pareigūno kasdienybė.
„Kartais budėtojai ragelyje išgirsta tik minimalią informaciją apie kilusį incidentą, – patrulės darbo subtilybes prisimena V. Piepolytė – Važiuoji ir nežinai, ko tikėtis ir kas tavęs laukia“.
Padeda priemonės
Pažeidėjų agresijai malšinti vien kovinių veiksmų neretai nepakanka, tada tenka panaudoti specialiąsias priemones – policijos lazdą, ginklą ar net elektros impulsinį prietaisą „Taser“.
V. Lesiuk pastebėjęs, kad „Taser“ pats efektyviausias daiktas tramdant triukšmadarius – tas, kuris kartą būna paragavęs, pakartoti dažniausiai nenori, tad užtenka šį įrenginį tik pamatyti pareigūno rankose.
„Deja, tokius prietaisus turi ne kiekvienas ekipažas, – sako pareigūnas. – Policijai jų trūksta.“
Ekstremaliose situacijose neapsieinama ir be ginklo – stabdant sprunkantį automobilį ar ginantis nuo šuns.
Sunku atsiriboti
Vis dėlto svarbiausia, kad nebūtų viršyti tarnybiniai įgaliojimai. Net ir išskirtinai ekstremalioje situacijoje pareigūnui privalu išlaikyti savitvardą.
„Esi įžeidinėjamas, keikiamas, patiri smurtą. Nepaisant to privalai išlaikyti šaltą protą, įsitvėręs laikaisi įstatymo raidės“, – sako Patrulių rinktinės būrio vadas V. Lesiuk.
Jo teigimu, po darbe patirtos psichologinės įtampos nusiraminti kartais sunku ir grįžus namo.
„Apgalvoji kiekvieną detalę, analizuoji situaciją. Išrėkti grasinimai, keiksmažodžiai skamba ausyse. Esi žmogus, kaip ir visi – negali nereaguoti į nenormalius dalykus“, – sako policininkas.
Būna, kad pagalbos šaukęsi asmenys, sutramdžius pažeidėją, su juo neretai susivienija ir kovos ietis įremia į pagalbą suteikusius pareigūnus.
Dešimt mėnesių nelaisvės
Baudžiamasis kodeksas už pasipriešinimą valstybės tarnautojui numato laisvės atėmimą iki trejų metų, o už įžeidimą – iki dvejų.
Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje dėl pasipriešinimo valstybės pareigūnams ir jų įžeidimo buvo pradėti 75 ikiteisminiai tyrimai. Vieniems įtariamiesiems dar teks stoti prieš teismą, kiti jau nuteisti.
Ką tik įsiteisėjo nuosprendis 55 metų šiauliečiui Pranui Bražui. Už pareigūnų įžeidinėjimą teismas jam skyrė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vyras, praėjusiais metais teistas už fizinio skausmo sukėlimą motinai ir grasinimą nužudyti seserį, šių metų sausio 31-ąją užsipuolė Šiaulių patrulius, iškviestus jo nuraminti Nakvynės namuose.
P. Bražas atvykusius policininkus išplūdo, nenurimo ir vežamas į policijos komisariatą.
Po kelių dienų P. Bražas Šiaulių geležinkelio stotyje pareigūnus vėl iškoneveikė.
Kandžiojosi ir suplėšė uniformą
41 metų joniškietis iš Byvainių kaimo Gintautas Dagys už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ir jo įžeidimą, turto sugadinimą bei fizinio skausmo sukėlimą irgi neseniai išklausė apkaltinamąjį nuosprendį.
2012 metų vasario 22-osios vakarą šeimyninio konflikto malšinti atvykę Joniškio patruliai bei Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas buvo išplūsti necenzūriniais žodžiais.
Pareikalavus liautis, sulaikymo išvengti bandydamas G. Dagys pargriovė ant grindų patrulį, o tyrėjui įkando į plaštaką. Priešindamasis vyras apgadino, ištepė dažais ir suplėšė patrulio tarnybinę uniformą.
Yra pažeidimas, bus ir pasekmės
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pabrėžia, kad nė vienas smurto ar įžeidimo atvejis negali būti toleruojamas ir už kiekvieną išpuolį pažeidėjas privalo atsakyti administracine arba baudžiamąja tvarka.
„Agresijos bei smurto netolerancija turi tiesioginės įtakos bendram nusikalstamumo mažinimui, – įsitikinęs iš Šiaulių kilęs generalinio komisaro pavaduotojas. – Jei pažeidėjas galvoja, kad gali elgtis bet kaip, jis privalo žinoti, kad reakcija ir pasekmės bus.“
R. Požėla sutinka, kad policijos sistemos darbuotojai kas dieną vaikšto tarsi ant ašmenų ir grėsmės egzistuoja.
„Nepaisant grėsmių, negalime sakyti pareigūnui – tu nieko nedaryk, – sako pareigūnas. – Jei veiksmai, reakcija ir specialiųjų priemonių panaudojimas yra adekvatūs, apginti skriaudžiamą žmogų ir apsiginti, neretai nors ir labai sudėtinga, yra įmanoma.“
Edita KARKLELIENĖ
