Lietuva – Šiaurės šalis, pas mus, ačiūdie, nėra nerašytų kraujo keršto įstatymų, pagal kuriuos žmonės giminėmis metų metus persekiotų vieni kitus. Tačiau nesame ir flegmatikai eskimai, nežinantys keršto jausmo. „Akistata“ pasidomėjo lietuviškomis keršto istorijomis.
Po to, kai prieš savaitę kitą Radviliškyje kerštautojai ant skruzdėlyno pasodino vaikiną nuogu užpakaliu, „Akistata“ pasidomėjo lietuviško keršto istorijomis. O jų – tikrai daug. Pasirodo, galima išskirti specifinį moterų, žiaurų paauglių kerštą. Tačiau visgi pavojingiausi keršytojai – šaltakraujiškai keršto planą apgalvoję vyrai.
Baravykas skruzdėlyne
„Policija? Padėkite, girti chuliganai ką tik pagavę mano draugą nuvežė į mišką, žadėdami nuogą pasodinti ant skruzdėlyno ir pririšę prie medžio palikti per naktį!“
Vėlai vakare sulaukęs tokio skambučio, Radviliškio policijos komisariato budėtojas jo nenuleido juokais. Skruzdės, žinia, kanda skaudžiai, todėl, jei pranešėjas nejuokauja, reikia gelbėti žmogų.
Skambinantysis papasakojo, kad incidentas prasidėjo prie Radviliškyje žinomo „Vandenio“ baro, o pagrobtasis vaikinas, pravarde Baravykas, kažkur išvežtas automobilio „Audi 80“ bagažinėje.
Pareigūnai puikiai žino vietinių žmonių mąstyseną, todėl savo automobilį iš karto pasuko link Antaniškių parko, žaliuojančio prie pat Radviliškio. Ten ėmė sukti ratą parko keliukais ir nepasiriko. Nuošalioje parko vietoje policininkai pamatė stovintį automobilį „Audi 80“. Šalia jo virė nekasdieniškas įvykis...
Nedidelio ūgio vaikinukas numautomis kelnėmis inkšdamas raitėsi ant skruzdėlyno. Vienas vyrų jį tvirtai laikė, kad nepabėgtų, kitas, rankose laikydamas virves, kankinamąjį jau ruošėsi rišti prie šalia pat skruzdėlyno augančio medžio. Trečias vyrukas – automobilio vairuotojas – įvykius tik pasyviai stebėjo, o šalia jo, smagindamasi „originaliu šou“, kikeno mergina.
Pareigūnai visus sulaikė ir atsivežė į komisariatą išsiaiškinti. Nusipurtęs į sėdynę skaudžiai tebekandančias skruzdes ir apsimovęs kelnes, kartu važiuoti duoti parodymų sutiko ir aštuoniolikmetis R. L., pravarde Baravykas.
„Anglo“ pamokos
Komisariate išaiškėjo, jog tądien du jauni radviliškiečiai ir vieno jų mergina važinėjosi po miestą automobiliu „Audi 80“, kol sutiko atostogų iš Anglijos grįžusį pažįstamą jauną vyrą – vaikystės kiemo draugą. Užjūriuose dirbantis vyrukas buvo pritvinkęs įspūdžių, todėl jais pasidalinti visas ketvertas nuvažiavo į „Vandenį“ – jaukų barą Radviliškio centre.
Po vieną bokalą alaus, žinoma, neužteko, taigi temstant du iš pašnekovų jau buvo nemenkai apgirtę. Mašiną vairavęs vaikinas, tikra tiesa, laikėsi drausmingai – alkoholio nevartojo. Mergina irgi beveik negėrė.
Kai „anglas“ paklausė, kas naujo gimtajame Radviliškyje, kažkas pasibėdojo, jog per krizę privisę smulkių valkatėlių, kurie, neturėdami pinigų, trinasi aplink padorų barą, atiminėja iš išgėrusių vyrų cigaretes ir net alų. Tarp tokių buvo paminėtas ir netoliese gyvenantis aštuoniolikmetis R. L., pravarde Baravykas.
Taip nutiko, jog kaip tik tuo metu Baravykas su draugu atpėdino į „Vandenį“ nusipirkti cigarečių... Vos įžengusį į barą, jį čiupo „anglas“ su girtuoju bičiuliu ir pareiškė pamokysią mandagaus elgesio. Įkliuvėlis neigė vagiliavęs, atiminėjęs alų ar cigaretes, bet niekas jo nebeklausė. Kad nesipriešintų, gavo keletą niuksų ir buvo įgrūstas į mašinos bagažinę. Pareiškusi, jog Baravykui tinkamiausia vieta – miške, kompanija žvengdama nutarė važiuoti į Antaniškių parką – ten esą būsiantis išauklėtas, pasėdėjęs nuogu užpakaliu ant skruzdėlyno. Prieš išvykdami žmogaus pagrobėjai „auklėjimo planą“ aptarė ir apgalvojo, nes neužmiršo susirasti net virvių. Mergina nutarė važiuoti kartu pasigrožėti nematyta egzotiška egzekucija.
Visa laimė, kad į barą, kuriame buvo pagrobtas, Baravykas buvo atėjęs ne vienas. Vos „Audi 80“ nurūko, pagrobtojo aštuoniolikmečio bičiulis paskambino į policiją. Kas netrukus nutiko miške, jau žinome.
Nukentėjo ir skriaudikas
Komisariate išgirdęs, jog pagrindinis jo skriaudikas dirba Anglijoje ir turi pinigų, kuriais privalėtų atlyginti už patirtas kančias, Baravykas staiga ėmė alpti, skųstis nepakeliamu sėdynės skausmu, esą lyg jausti, kaip skruzdės ropinėja po žarnas!
Iškviesti greitosios pagalbos medikai be didelio entuziazmo ištyrinėjo Baravyko sėdynę, tačiau jokių skruzdžių pilve neaptiko. Viso labo nustatė ant sėdmenų daugybę smulkių įkandimo bei nudeginimo skruzdžių rūgštimi taškelių. Nukentėjėliui rekomenduotas gydymas – gerai išsimiegoti ir nuo šiol mažiau valkiotis po barus.
Medikai nesiryžta pasakyti, kas galėjo nutikti. Neatmetama prielaida, jog jei vaikinukas būtų buvęs iš tikro paliktas pririštas prie skruzdėlyno, jis per naktį galėjo ir mirti nuo patirto skausmo šoko ar organizmo reakcijos.
Po apklausos mergina buvo paleista, na o vaikino sodintojai ant skruzdėlyno liko areštinėje išsiblaivyti. Kitą dieną jie sužinojo, kad užsidirbo baudžiamąją bylą dėl chuliganizmo bei neteisėto laisvės apribojimo.
Iš Anglijos grįžęs vyrukas tebesikeikia sužinojęs, kad jo laisvė apribota – iki įvyks teismas, jis nebegali išvykti iš Lietuvos. Atostogos jam jau pasibaigė. Kadangi jis į darbovietę parskristi nebegali, žinoma, kad darbo Anglijoje nebeturi...
Nusikaltimas iš nevilties
Į akis negali nekristi, kad neretai mūsų žmonės keršto imasi iš nevilties, nesulaukdami pagalbos iš valdininkų ar kitų. Prieš kurį laiką vienos Šiaulių vidurinės mokyklos pedagogų abejingumas, tingėjimas vykdyti savo pareigas prišaukė originalaus keršto išpuolį.
Aštuntokas Rolandas (beje, teisininkės sūnus) mokykloje su bendraklase Justina elgėsi lyg laukinis – ją apspardydavo, apspjaudydavo, suolą tepdavo snargliais, nuolat šaipėsi iš mergaitės pavardės. Justinos tėvas ne kartą prašė klasės auklėtojos imtis priemonių, bet pedagogė nieko nepadarė.
Matydamas, jog geruoju nieko nepasieks, Justinos tėvas kartą Rolandą mokykloje pakvietė į savo mašiną pasikalbėti. Nuvežęs chuliganą į žvyro karjerą, liepė kasti žvyrą. Po to pagrasino, jog jei patyčios nesiliaus, nupjausiąs liežuvį, o atsisveikindamas dar įkrėtė diržu per sėdynę.
Po to Rolandas iš tikro paliko Justiną ramybėje, bet pasiskundė motinai ir Justinos tėvas buvo nuteistas 8 mėnesiams lygtinai.
Vagims palankūs įstatymai
Vagims palankūs įstatymai imtis savo keršto pastūmėjo Šukinių kaimo (Pakruojo raj.) ūkininką Gintarą B. Pamatęs, kad iš kiemo dingo kalakutas, ne kartą apvogtas ūkininkas nutarė į policiją nebesikreipti. Jis puikiai žinojo, kad už menkesnio nei 125 litų vertės turto vagystę policija teskiria baudą, o prasigėrę vagišiai jos nė nesiruošia mokėti.
Gintaras įtarė, kad paukštį nušvilpė ką tik už medaus iš avilių vagystę atsėdėjusi vietinė 38 metų girtuoklė Emilija D. Nuojauta neapgavo – ūkininkas užklupo Emiliją jau verdančią jo kalakutą.
Tuomet vyras privertė Emiliją perropoti per visą kaimą keliais, kaimynų garsiai prašant atleidimo už vagiliavimą. Visi šukiniškiai liko sužavėti ūkininko poelgiu, na o jis pats baudžiamosios bylos išvengė tik dėl to, kad Emilija jautėsi kalta ir nekėlė triukšmo. Po pažeminimo ji kaime nebevagiliavo ar bent nebeįkliuvo, galop iš viso kažkur išsikraustė.
Moterys keršija dėl meilės?..
Tyrinėjant kerštų istorijas galima pastebėti, jog pasitaiko specifinio moteriško keršto. Pastarasis, žinoma, dažniausiai kyla dėl meilės reikalų.
Tarpukariu mūsų močiutės, kol dar buvo jaunos, dažnai vienodai keršydavo paleistuviams kavalieriams. Toks būdavo nugirdomas, o užmigusiam mergos ant lyties organų užkabindavo iš anksto paruoštą spyną. Raktą, žinoma, išmesdavo. Spyna būdavo parenkama nei per didele, nei per maža ąsele – kad paleistuvio „grožybių“ nenuveržtų, bet ir kad nenusimautų. Pabandyk atsibudęs tokią spyną nupjauti – tikra bėda ir gėda!
Šiais laikais moterų keršto planuose spynas pakeitė... internetas. Tam tikruose interneto puslapiuose paskelbiamas varžovės telefono numeris su prierašu, esą numerio savininkė teikianti seksualines paslaugas.
Nežinia, gal plinta kokia epidemija, nes tokių atvejų būta jau kelios dešimtys. Beje, policija beveik visada nustato keršytoją. Viena iš tokių prieš mėnesį Šiauliuose nuteista. Tai 23 metų vieniša motina Gabrielė. Namie augindama kūdikį, ji buvo užsiėmusi intrigomis – apšmeižus geriausią draugę stengėsi sukiršinti su kavalieriumi.
Paaugliai – itin žiaurūs
Stebėtinu cinizmu bei žiaurumu pasižymi nepilnamečių kerštas. Kerštaudami nepilnamečiai ne tik žiauriai muša vienas kitą, bet ir šlapinasi aukai į burną, teplioja išmatomis. Kartą Šiauliuose paaugliai berniuką buvo apipylę acetonu ir padegę – vaikas vos nemirė, išgyveno daugybę odos persodinimo operacijų.
Keista, bet berniukams nenusileidžia ir mergaitės. 2007-ųjų gegužę trys keturiolikametės Utenoje iš pamokų išsiviliojo metais jaunesnę moksleivę, kad atkeršytų už apkalbas...
Iš pradžių miškelyje jos privertė trylikametę apsiauti šiukšlyne rastais batais ir lakstyti garsiai rėkaujant. Vėliau kankinimai buvo tęsiami vienos merginos tėvų bute. Sidro prisigėrusios, parūkiusios kankintojos privertė auką bučiuoti joms kojas, valgyti nuorūkas.
Tačiau net to neužteko. Suįžūlėjusi viena kankintojų nusišlapino į stiklainį ir liepė išgerti. Nepaklususi auka buvo tempiama į buto penktajame aukšte balkoną ir gąsdinama, kad būsianti išmesta į gatvę.
Galiausiai paauglės trylikametę sumušė, parbloškė ant grindų ir dar spardė į pilvą. Po pusdienio paleisdamos auką kankintojos prigrasino niekam nieko nepasakoti.
Mergaitė ir būtų tylėjusi, jei ne motina – ši, pamačiusi ant kūno mėlynes, kreipėsi į medikus bei policiją.
Norėjo nepagydomai susargdinti
„Kerštas – patiekalas, kuris skaniausias šaltas“, – byloja puštūnų patarlė. Pačios kraupiausios keršto istorijos rodo, jog pavojingiausi kerštautojai – vyrai, paruošę apgalvotą šaltakraujišką keršto planą.
Klaipėdos rajono gyventojas 36 metų Žanas S. nutarė kiek įmanoma žiauriau atkeršyti jį atstūmusiai merginai.
Dar gyvenant kartu Žanas ėmė savo draugę žeminti bei užgaulioti. Kaltindamas neištikimybe, apdaužydavo ir blokuodavo jos automobilį, ją pačią apkumščiuodavo, telefonu siuntinėdavo grasinančio pobūdžio žinutes.
Kai pora išsiskyrė, 4 kartus už vagystes, išžaginimą, dokumento pagrobimą ir turto sunaikinimą teistas Žanas nusprendė buvusiai merginai atkeršyti šalyje dar negirdėtu būdu – apkrėsti ją žmogaus imunodeficito virusu!
Per pažįstamą, infekuotą ŽIV, gavęs švirkštą kraujo, Žanas jį perdavė savo bendrui Ričardui U. Pastarasis ėmė su švirkštu kišenėje sukiotis prie Žano buvusiosios namų, tik ne žiopla klaipėdietė laiku pastebėjo pavojų ir išvengusi užpuolimo paskambino į policiją.
Klaipėdos apygardos teismas Žaną S. nuteisė kalėti pusseptintų metų už asmens terorizavimą, fizinio skausmo sukėlimą ir už tai, kad sukurstė bendrininką jam į areštinę perduoti narkotikų.
Sigitas STASAITIS
