Milijonų Vakarų pakrantės amerikiečių skaitmeninis gyvenimas – tai, kur jie naršo, ką perka, su kuo bendrauja internete – pasirodo, telpa nedideliame kambaryje.
Keletas serverių, mašrutizatorių, šviesolaidžių kabeliai, prie jų prijungta techninė įranga, pramoninis oro kondicionierius. Iš pažiūros banalus telekomunikacijų milžinės „AT&T“ peizažas, kuris tik buvusio „AT&T“ San Francisko komutacinio mazgo techniko Marko Kleino dėka pateko į pirmuosius JAV spaudos puslapius.
Apie paslaptingąjį kambarį 614A, esantį „AT&T“ komunikacijų centre Folsomo gatvėje Nr. 611 San Franciske, jis sužinojo prieš dvejus metus, pasakoja žurnalas „Wired“. Šią patalpą, įėjimą į kurią patikimai saugo kodinė spyna, „AT&T“ įrengė 2003 m. Į slaptąjį kambarį buvo atvesta 16 „AT&T“ priklausančių šviesolaidžių, jungiančių bendrovės interneto ryšio magistrales su kitų didžiųjų interneto paslaugų teikėjų tinklais.
Kleinas suprato šio kambario, į kurį patekti galėjo tik Nacionalinio saugumo agentūros – vienos paslaptingiausių JAV slaptųjų tarnybų – leidimus turintys „AT&T“ specialistai, tikrąją paskirtį. O kai sužinojo daugiau, perdavė surinktus duomenis pilietines laisves skaitmeninėje erdvėje ginančiai JAV organizacijai „Electronic Frontier Foundation“.
Buvęs „AT&T“ technikas tvirtina, kad amerikiečiai dar neįsivaizduoja tikrojo elektroninio sekimo, kurio vyriausybė ėmėsi kovoje su teroru, masto. Nors Pentagono inicijuota „Total Information Awareness“ programa, sutinkamai su kuria elektroninėje erdvėje turėjo būti stebimos Amerikos priešų sąmokslų užuomazgos, Kongreso 2003 m.iš dalies buvo nutraukta, slaptasis kambarys „AT&T“ San Franciske liko veikti.
Magistraliniai vieno didžiausių Amerikoje interneto paslaugų teikėjo šviesolaidžiai, kurių atšakos per skaidymo įrangą (splittter) nuvestos į patalpą 614A, į galingus „Sun Microsystem“ serverius dieną naktį „pumpuoja“ skaitmeninį Vakarų pakrantės amerikiečių gyvenimą. Visą siunčiamų ir gaunamų duomenų srautą realiuoju laiku analizuoja unikali bendrovės „Narus“ (www.narus.com) programinė įranga „Semantic Traffic Analyzer“. Ji gali „surankioti“ visus dominančius IP paketus iš didelės – iki 10 Gb/s - spartos magistralinių interneto ryšio kanalų. Pasak „Wired“, tai reiškia, kad ši duomenų analizavimo programa realiuoju laiku gali sekti dominančių asmenų ar organizacijų elektroninio pašto, pokalbių internetu („VoiP“), tiesioginio sujungimo (P2P) programų, greitųjų žinučių (IM), vaizdo ir garso transliacijų srautus, ir, žinoma, informaciją apie naršomus tinklalapius.
„Narus“ savo ruožtu tvirtina, kad ši programinė įranga skirta stambių telekomunikacijų bendrovių reikmėms – ji padeda užtikrinti paslaugų kokybę ir tikslų apmokestinimą, saugo nuo virusų ir įsilaužėlių. Konkrečių asmenų veiksmai internete sekami tik gavus teismo išduotą orderį.
Kita vertus, mažai kas abejoja, kad tokia programinė įranga kaip „Semantic Traffic Analyzer“ gali būti naudojama tik telekomunikacijų bendrovių poreikiams. Kodėl, pavyzdžiui, į „AT&T“ slaptąjį kambarį galima patekti tik su NSA leidimu?
Didžiojo brolio kėslais neabejojantis Markas Kleinas nusprendė nebetylėti. „Aš pateikiu šią informaciją dėl to, kad padėčiau atskleisti pavojingą Orwello stiliaus projektą“, - pareiškė jis. „Electronic Frontier Foundation“ jis perdavė visus savo turimus dokumentus – kelias slaptojo kambario nuotraukas, į jį vedančių komunikacijų schemas ir jame vekiančios techninės bei programinės įrangos sąrašą.
Kai kurie ekspertai mano, kad buvęs „AT&T“ technikas ir jį remianti organizacija turi per mažai įrodymų apie vyriausybės ir didžiųjų interneto paslaugų teikėjų (kalbama, kad garsusis kambarys San Franciske – tik vienas iš tų, kuriuos „AT&T“ naudoja stambiausiuose interneto ryšio sujungimo mazguose) vykdomą plataus masto amerikiečių sekimą. Kuo bepasibaigtų ši skaitmeninio sąmokslo istorija, ji amerikiečiams dar kartą priminė, kad internetas tikrai ne pati geriausia vieta norintiems likti nepastebimiems...
