Nieko nebestebina tai, kad visur nuolatos publikuojami ir rodomi jaunų merginų portretai, apnuoginti ir neretai suvulgarinti arba visiškai nuogi kūnai. Todėl dažnai imi mąstyti, ar visa tai galima pavadinti menu ir kur išnyksta ta riba tarp tariamo ir tikro meno.
Einant Dominikonų gatve netikėtai akys sustingo ties stikliniame lange eksponuojamu nuogos moters paveikslu. Pirma mintis, kurią pagavau besisukant galvoje: „paveiksle nupiešta moteris kitokia nei kasdien matomos ant leidinių viršelių, televizijoje ar internete. Surišti plaukai, siluetas iš nugaros. Būtinai privalau sužinoti, kaip ji atsirado šiame lange.“
Pradariusi duris patekau į šviesią ir kupiną tylos nedidelę galeriją. Išdrįsusi skardžiu balsu sudrumsti tylą, už stalo sėdinčio, susikaupusio ir kažką pirštais įnirtingai darančio vyro paklausiu ir sužinau, kad čia – D’Arijaus papuošalų galerijoje atidaryta žymios lietuvių grafikės, knygų iliustratorės, dailininkės Taidos Balčiūnaitės piešinių paroda „Nuogalės“.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė, geriau žinoma kaip knygų suaugusiems ir vaikams iliustratorė, daug savo darbų yra eksponavusi užsienyje: Paryžiuje, Krokuvoje, Bolonijoje, Toronte, Tokijuje ir kt. Nemažai jos darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai (Lietuvos dailės muziejus, Vaikų literatūros muziejus Kaune, V. M. Putino memorialinis muziejus). Tačiau išgirdusi, kad nepaisant visų įvertinimų dailininkė šią parodą, sukurtą 1980, 2006, 2008 m. laikotarpiu, visuomenei pristatė tik po ilgų abejonių ir svarstymų, užsidegiau noru paklausti pačią „Nuogalės“ parodos autorę, kas sukėlė abejones ir kodėl vis dėlto paveikslai eksponuojami. Videointerviu apie tai žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Post scriptum arba tai, kas liko už kadro
Dailininkė pasakojo, kad iš žmonių, apžiūrėjusių parodą, dažnai sulaukia klausimo, ar pati sau prieš veidrodį nepozuoja. Mums prasitarė, kad pati nepozuoja, tačiau dukrai yra siūliusi. „Tik gaila, kad dukra labai užsiėmusi, todėl kol kas nepozavo. Bet ateityje gal tai dar padarys“, – linksmai kalbėjo dailininkė.
Paklausus, ar nebandė piešti nuogo vyro paveikslo, Balčiūnaitė teigė apie tai niekada nesusimąsčiusi ir po kelių sekundžių pridūrė, kad tai pavaizduoti jai būtų sunku, nes vyriškas kūnas yra svetimas.
