Vilniaus Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta trijų spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus, Valdo Kopūsto ir Rolando Parafinavičiaus paroda. Pristatytas čekiškas grožybes - figūras, formas, linijas - tyrinėjantis fotografijų albumas „Nuoga diena“.
Šių vyrukų pavardes ir darbus žino, jų draugystę vertina daugelis. Spaudos talkininkų „nuogos“ parodos lankytojai sakė be vargo atskiriantys, kurios fotografijos priklauso vienam ar kitam autoriui: iš siužetų, meninės technikos, net pavadinimų.
Erotiški kampeliai.
Tris vasaras iš eilės Lietuvos fotožurnalistų trio keliavo į Čekiją dalyvauti erotinės fotografijos plenere. Fotosesijos vyko nuostabiuose provincijos kampeliuose - parkuose, prie vandens telkinių, vandens malūnų, dvaro sodybose, su žirgais. Rengėjai rinkosi vietoves, kuriose netrūktų skirtingų gamtos, architektūros objektų. Per šimtą profesionalių fotografų ir mėgėjų (dauguma pastarųjų inžinieriai, mokytojai, verslininkai) iš visos Europos, suskirstytų grupėmis, nukreipdavo savo objektyvus į kelias dešimtis po pievas laigančių nuogut nuogutėlių Čekijos gražuolių. Modeliai pozavo taip, kaip to geidė kameromis ginkluoti eroso medžiotojai. Vienintelis keblumas, pasak fotografų trejetuko, kad kai kurios merginos beveik nemokėjo užsienio kalbų. „Kartais tekdavo pačiam rodyti, kaip ir kokia poza jos turi atsistoti, išsiriesti. Ir tada kolegos puldavo fotografuoti tave, o ne modelį“, - juokėsi nerūpestingas vasaros dienas prisiminęs R.Danisevičius.
Tūkstančiai kadrų
Grįžę į Lietuvą fotografai rengė grožio trofėjų parodas. Pirmaisiais metais įvyko paroda „Nuoga diena“, antraisiais - „Nuoga išpažintis“, buvo išleistas darbų katalogas. Šiemet trijų kelionių derlius sugulė į leidyklos „Kronta“ knygą „Nuoga diena“. Išleisti solidesnį leidinį pasiūlė fotomenininkas Romualdas Rakauskas. „Važiuokit, vyrai, dar kartą ir susidarys išsami, rimta knyga“, - taip R.Danisevičiui ir kolegoms kalbėjo Lietuvos fotografijos įžymybė. Trečioji išvyka, anot R.Danisevičiaus, buvo pati sunkiausia. „Pirmus kartus tiesiog smagiai praleidome laiką, fotografavome savo malonumui, „bim bam“, o šiemet privalėjome parsivežti bent kelis gerus kadrus“, - pasakojo fotožurnalistas. Kartu buvęs latvių fotomenininkas Gunaras Bindė dar pagąsdino - „būsite laimingi parsivežę vieną ar du vertingus kadrus“. Atsivežėme tūkstančius.
Profesinė aistra
Žodis „kadrai“, beje, čia vartojamas fotografijos amato prasme. Nebuvo jokių vakarėlių, pasilinksminimų su Čekijos gražuolėmis. Tik tikrų tikriausias darbas. „Ne vienas po to Lietuvoje klausė: na, o ko nors daugiau ten vyko? Dėl kitų galvos neguldau, bet mūsų būrelis tikrai jokių ryšių, išskyrus darbo, su jomis neturėjo“, - dievažijosi V.Kopūstas. Užtat prisiminęs pirmąją kelionę pasakojo, kaip artėjant prie Čekijos jam drebėjo rankos. „Iki tol nebuvau fotografavęs nuogo kūno. Maniau, nežinosiu, ką daryti“, - juokdamasis sakė Valdas. Tačiau fotosesijos laukuose drebulį kaip ranka nuėmė - liko tik profesinė aistra.
Pirmąją dieną plenero dalyviai - fotografai ir pozuotojos - susipažindavo, prisistatydavo. O antrąją, vos prašvitus, prasidėdavo fotomedžioklė: brėkštant - peizažo, vėliau - moterų. Ir viskas pagal glaustą dienotvarkę: valanda prie miškelio - judame toliau, valanda prie malūno - judame toliau. Valanda dar kur nors. Paskutinę, trečiąją, dieną plenere pasirodydavo dailininkas, marginantis merginų kūnus teptuku, ir kamerų papliūpas nutraukdavo tik plenerininkų pietūs bei kelionė namo.
Fotošturmas
Aktų knygos pasirodymu džiaugėsi autoritetingi fotografijos meno žinovai Skirmantas Valiulis ir Stanislovas Žvirgždas. „Prieš dešimtmetį trys kauniečiai menininkai fotografavo vieną modelį. Dabar trys - net penkiasdešimt. Ir įveikė“, - S.Valiulio balse buvo girdėti pasididžiavimas. Jis atkreipė dėmesį, kad jau trečią mėnesį kas savaitę atidaroma kokia nors fotoparoda. „Šitokio šturmo neprisimenu“, - sakė jis. Fotomenininkų sąjungos sekretorius S.Žvirgždas pasidžiaugė, kad akto temos ėmėsi spaudos fotografai. „Kiekviena tokia paroda ir ją lydinti knyga reiškia žmonių dvasinį laisvėjimą. Ne tik fotografų ar pozuotojų, bet ir žiūrovų“, - sakė jis.
Fotografas R.Parafinavičius prisipažino daug kartų girdėjęs sakant, kad akto žanras esąs išsemtas: „Manau, niekada taip neatsitiks. Nuo pat kultūros ištakų jį sėmė, bet nesugebėjo išsemti nei dailininkai, nei skulptoriai, nei fotografai ar rašytojai. Tai amžinas žanras. Jame susijungia kūrybinis pradas ir esminis instinktas. Jis baigsis tik išnykus žmonijai.“ Nekelia abejonių štai kas: aktą malonu ir kurti, ir žiūrėti. Sostinės Šv. Jono gatvės galerijos lankytojai turi galimybę pusantros savaitės daryti viena iš dviejų.
Mindaugas Klusas
