Bedarbė, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinti, o prieš 10 metų dar ir teista už chuliganišką elgesį ir už tai gavusi baudą, bet tos baudos taip ir nesumokėjusi kaunietė Danutė Jurkevičienė (59 m.) turbūt niekada nepasakys, kad Lietuvos teisėjai dirba blogai ir „gerus“ nuosprendžius skelbia tik už gautus kyšius.
Įtikino teismą
Tiesa, ši kaunietė nekeiks teismų, jeigu aukštesnės pakopos teismas jau netars kitokio savo žodžio, nei kaltintoji D. Jurkevičienė neseniai išgirdo Kauno apygardos teisme.
Moteris nuo 2012-ųjų pavasario buvo kaltinama nužudžiusi kaunietį Stanislovą B. (54 m.), su kuriuo susipažino tik tragedijos dieną, o nuo pernykščio kovo ji buvo suimta ir laukė teismo dienos būdama už grotų, jai grėsė ilgi nelaisvės metai už nužudymą. Tačiau dabar D. Jurkevičienė jau mėgaujasi laisve ir pradėjusi naują savo gyvenimo etapą. Mat nužudymo bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad D. Jurkevičienė tikrai vienu peilio dūriu mirtinai sužalojo Stanislovą B., tačiau tai padarė tik aktyviai gindamasi nuo šio vyro, smurtavusio prieš ją ir ketinusio išžaginti. Tokia savo tiesa teisiamoji įtikino teismą.
Benamę užbūrė viltis
D. Jurkevičienės bėdos, atvedusios ją į teisiamųjų suolą, prasidėjo 2012-ųjų balandžio 27-osios pavakarę, kai ji vienoje parduotuvėje Kaune susitiko savo pažįstamą Kristiną, o ši kaipmat supažindino draugę su savo bičiuliu Staska – tai yra Stanislovu B. Iškart paaiškėjo, jog Staska turi butą Vilijampolėje ir norėtų nebrangiai išnuomoti jį patikimam žmogui, kad butas būtų nuolat prižiūrėtas. Kristina draugiškai pasiteiravo Danutės, ar ji nenorėtų būti tokia nuomininke.
Tuo metu D. Jurkevičienė jau bene 8 metus glaudėsi viename apleistame pastate netoli Kauno geležinkelio stoties, kur įrengtos dažasvydžio pramogos. Kadaise ta patalpa priklausė vienai įmonei – buvo gamybos cechas. Danutė buvo susitvarkiusi patalpą visai jaukiai, bet esą nesidžiaugė savo kasdienybe, nes tą buvusį cechą buvo pamėgę benamiai, tarp kurių, suprantama, būna visokio plauko žmonių. Ne kartą moters pastogę buvo nuniokoję asocialūs perėjūnai, be to, žiemą joje būdavo labai šalta, tad mintis apie galimybę gyventi normaliame bute D. Jurkevičienę labai viliojo. Tiko ir nuomos kaina – Stanislovas B. sakė, kad norėtų kas mėnesį gauti vos 100 litų. O pinigų Danutė prasimanydavo, nes netingėjo dirbti – tai vienur, tai kitur patalkindavo, patvarkydavo aplinką, patalpas, rinkdavo metalo laužą, ieškodavo vertingesnių daiktų šiukšlių konteineriuose. Taigi benamė kaunietė iškart sutiko važiuoti kartu su nauju pažįstamuoju apžiūrėti jo buto.
Grumtynės ir smurtas
Nuvykusi į A. Strazdo gatvę, D. Jurkevičienė pamatė, kad Stanislovo B. vieno kambario butas su patogumais yra bendrabučio tipo daugiabutyje. Pravėrusi buto duris, moteris nenudžiugo – kambaryje buvo netvarka: viskas išmėtyta kas kur, išgertuvių pėdsakai, tušti buteliai... Buto šeimininkas atrodė esąs svetingas – iškart pasiūlė užkąsti, išgerti alaus bei degtinės, paprašė pašildyti maistą. Viešnia pašildė, tačiau nieko nevalgė, o išgėrė tik truputį alaus, kaip pati tikino. Netrukus į butą atėjo Staskos bičiulis, kurio šeimininkas paprašė ateiti kiek vėliau, o pats irgi kažkur išėjo, Danutę palikęs užrakintame bute. Tai nesukėlė moteriai jokių įtarimų.
Kai po gero pusvalandžio Stanislovas B. parėjo, anot D. Jurkevičienės, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir atrodė grėsmingai – „akys baltos, aplink burną putos, apsišlapinęs“. Danutę suglumino ir visiškai pasikeitęs vyro elgesys: Staska esą buvo neramus, blaškėsi, kalbėjo nesąmones. Negana to – dar pradėjo priekabiauti, kvietė prieiti arčiau jo, glaustis, netgi, nusimovęs kelnes, liko tik su apatinėmis kelnaitėmis ir išsidavė norįs lytinių santykių.
Moteris nesutiko paklusti Stanislovui B., bet jis stipriai suėmė savo viešnią už rankos ir truktelėjo savęs link, liepdamas nesipriešinti ir nešaukti, nes esą „ji ne pirma ir ne paskutinė“. Anot Danutės, girtas buto šeimininkas neleido jai išeiti, sugriebė už plaukų ir tampė po kambarį, paėmęs už galvos trankė į stalą, sudavė į veidą ir vis kartojo, kad vis tiek visokiais būdais patenkins savo lytinę aistrą. Vienu momentu Danutei pavyko išsilaisvinti, tad ji užsidarė tualeto kambarėlyje. Stanislovas B. durų netraukė ir nelaužė, ir jau net atrodė, kad vyras nurimo.
Bet vos tik Danutė išėjo iš tualeto ir ketino mauti iš buto, Stanislovas B. vėl sugriebė ją, pradėjo tąsyti po kambarį, viena ranka laikydamas už plaukų, o kita daužydamas per nugarą. Štai tuomet nevilties apimta moteris, būdama netoli stalo, staiga pagriebė virtuvinį peilį ir stipriai smogė juo užpuolikui. Pataikė į krūtinę. Moteris nelaukė, kas bus toliau, nes jai rūpėjo tik viena – kuo greičiau pabėgti nuo žagintojo.
Anot Danutės, Stanislovas B. dar skubėjo laiptinės laiptais paskui ją, įniršęs ir vadindamas ją kale bei grasindamas sučiupti, tačiau ji, atsidūrusi lauke, iškart pasislėpė krūmuose. Buvo jau tamsu, artėjo vidurnaktis, tad surasti moterį net ir blaiviam žmogui nebūtų buvę lengva.
Pratūnojusi krūmuose apie porą valandų, D. Jurkevičienė patraukė savo pastogės link. Taip buvo sužlugdyta jos svajonė gyventi normaliame bute.
D. Jurkevičienė teigė supratusi, kad Stanislovui B. tikrai nereikėjo buto nuomininkės – tą istoriją jis sukurpęs tik tam, kad lengvai atsiviliotų bet kurią moterį į savo butą ir pasinaudotų ja kaip vyras.
Išdavė DNR tyrimas
Kad Stanislovas B. kitą rytą buvo aptiktas miręs savo bute, nes tuo vieninteliu dūriu jam buvo sužalota krūtinė ir pažeista širdis bei įvykęs nukraujavimas, D. Jurkevičienė tikino nežinojusi, nes vėl gyvenusi savo gyvenimą, o nauju pažįstamuoju nė kiek nesidomėjusi – atvirkščiai: tenorėjusi kuo greičiau jį pamiršti. Dar kurį laiką moteris, kaip vėliau patikino ir keli liudytojai, vaikščiojo paženklinta mėlynėmis paakiuose, ant kaklo, ausies, rankų, skaudėjo galvą ir visą kūną.
Tuo metu Kauno kriminalistai, gavę kaimyno pranešimą apie bute rastą negyvą pusnuogį Stanislovą B., pradėjo tirti nužudymą. Kaimynai liudijo vakare girdėję triukšmą Staskos bute ir netgi matę su juo „moterį rudomis akimis ir su skrybėle ant galvos“. Bet triukšmu nesidomėję, nes statybose dirbdavęs Staska, vienišius, kalėjęs „zonoje“, buvo mėgėjas išgerti ir savo bute, kuriame gyveno vos 3 mėnesius, neretai priimdavo sugėrovų kompanijas.
Taigi kriminalistai pradėjo ieškoti moters. Kurį laiką jiems nesisekė. Tik tada, kai ekspertai atliko DNR tyrimus pagal pėdsakus, rastus nužudytojo bute ant įvairių daiktų, kelios nuorūkos išdavė, kad reikia ieškoti D. Jurkevičienės. Šios moters DNR duomenys policijoje buvo likę nuo anksčiau jos turėtų nemalonumų dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Būtinoji gintis
Surasta D. Jurkevičienė tikino niekur nesislapsčiusi, gyvenusi savo kambarėlyje ir toliau ramiai uždarbiavusi, o apie Stanislovo B. mirtį nieko nežinojusi. Ji pateikė savo versiją – savigynos.
Teismą ši versija įtikino. Ir kaltinamosios pasakojimas buvo nuoseklus, atrodė nuoširdus, ir atsirado liudytojų, žinojusių, kad Staskos bute lankydavosi moterų, kurių jis važiuodavęs ieškoti prie geležinkelio stoties, o viena jų buvo skundusis dėl išžaginimo. Be to, surinkta duomenų ir apie D. Jurkevičienę, tą balandį žmonių matytą su mėlynėmis veide. Dar ir specialistai nustatė, kad sužalotas Stanislovas B. keliolika minučių tikrai galėjo savarankiškai judėti – vadinasi, galėjo ir vytis D. Jurkevičienę, juolab kad laiptinėje ant sienos buvo aptikta jo kraujo pėdsakų. Teismui labai pasitarnavo ir faktas iš nužudytojo praeities: 1995 metais Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Stanislovas B. buvo nuteistas 13 metų kalėti už išžaginimą. Taigi – žmogus buvo linkęs į seksualinį smurtą.
„Netikėti D. Jurkevičiene nėra pagrindo, tad daroma išvada, kad ji toje situacijoje jautė didžiulę grėsmę, pavojų iš girto ir agresyvaus, fiziškai stipresnio buto šeimininko, kuris aktyviai kėsinosi įvykdyti sunkų nusikaltimą, – teigiama teismo nutartyje. – D. Jurkevičienė veikė būtinosios ginties situacijoje, šios ginties ribų ji neperžengė.“
Toks teismo sprendimas labai nudžiugino benamę ir bedarbę D. Jurkevičienę. Moteris, paskelbus apie nutraukiamą baudžiamąją bylą, buvo paleista iš suėmimo – išlaisvinta teismo salėje. Jai nereikia ir atlyginti žalos dviem nužudytojo seserims, tą žalą – turtinę ir moralinę – įvertinusioms iš viso beveik 104 000 litų.
Irena ZUBRICKIENĖ
