Iki šiol šalies parduotuvėse pastatyta apie 500 taromatų – daugiausia didžiuosiuose prekybos centruose, bet tikimasi, kad iki gegužės jų padaugės beveik iki tūkstančio, o per kelerius metus jiems prižiūrėti bus sukurta tūkstantis naujų darbo vietų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas prognozuoja, kad prekybos sektoriuje bus įdarbinta apie tūkstantis žmonių – jie prižiūrės taromatus ar vienkartines pakuotes surinks kitais būdais.
„Per kelerius metus turėtų būti sukurta apie tūkstantis naujų darbo vietų. Didžioji dalis – šiais metais, bet jeigu grąžinamų pakuočių kiekis didės ir prie sistemos prisidės daugiau parduotuvių, kurioms dabar pagal įstatymą nepriklauso turėti taromatus, nes jose galima pakuotes surinkti rankiniu būdu, tai darbo vietų padaugės“, – BNS sakė L.Vilimas. Jo teigimu, mažos parduotuvės, kurioms pradžioje leista neturėti taromatų, juos ateityje pasistatys: „Dalyvaus toje sistemoje dėl patogumo vartotojui“.
Sistemą prižiūrinčios ir įrangą jai tiekiančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas BNS pranešė, kad vasario 1 dieną šalyje veiks apie 500 taromatų, prekybininkams taip pat patiekta 500 vienkartinių pakuočių skenerių. G.Varnas sakė, kad jau pastatytų taromatų yra labai daug: „Palyginimui – Estija, kur ta sistema veikia jau 10 metų, tik dabar tiek taromatų yra. Ten, kai sistema startavo, keli aparatai tebuvo.“
„Mūsų planuose buvo, kad bus pastatyta 1000 taromatų – panašiai tiek ir yra paraiškų – t. y. tiek yra norinčių jų parduotuvių, tai juos planuojame per vasario - kovo mėnesius didžiąją dalį pastatyti, gal paskutiniai bus balandį“, – teigė G.Varnas. Jo teigimu, daugelis parduotuvių neskuba statyti taromatų, nes iš pradžių į juos bus atnešama labai nedaug pakuočių.
„Vasario 1-oji yra, kai gamintojai tik pradės tiekti į parduotuves specialiai pažymėtas prekes, kurių pakuotės bus priimamos – pirmomis dienomis ir pirmą ar antrą mėnesį tų grąžintų pakuočių nebus daug. Pirmiausia parduotuvės išsiparduos prekes su senomis pakuotėmis, kurios nebus surenkamos, todėl naujas pakuotes priimti ir nesant taromatų nebus problema – jų kiekiai nebus dideli“, – teigė G.Varnas.
Kitos – bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Kauno alus“ – įsteigtos bendrovės „Užstatas“ teisininkas Laurynas Totoraitis BNS teigė, kad įmonė kol kas sistemoje nedalyvaus: „Buvo galimybė susitarti dėl bendros veiklos (su USAD - BNS), bet nepavyko“. Pasak jo, neprisidėjo ir ministerija, kad būtų nustatytos taisyklės, kaip rinkoje galėtų veikti du administratoriai ir būtų užtikrintas vieningas pakuočių priėmimas.
„Priėmėme sprendimą su gamintojais ir importuotojais, su kuriais palaikėme ryšius, kad atidedame sutarčių vykdymą bent jau pusmečiui – bet iš esmės iki tol, kol bus užtikrintas vieningas priėmimas. Kitu atveju dviems administratoriams, nesvarbu, kad abiems suteiktos licencijos, realiai veiklos vykdyti neįmanoma – į savo taromatus negalėsime priimti ne savo pakuočių ir atvirkščiai“, – BNS teigė L.Totoraitis. Jis patvirtino, kad „Norfos“, kuri yra viena „Užstato“ steigėjų, parduotuvėse stovės USAD taromatai.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis BNS pranešė, kad šiuo metu šalyje veikia 138 „Norfos“ parduotuvės ir visose bus įrengti taromatai. Prekybos tinklas nepranešė, kiek investavo į vienkartinių pakuočių priėmimo sistemą: „Investicijos neskelbiamos“. Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse, kurių plotas didesnis nei 300 kvadratinių metų, veiks 176 taromatai. Į jų įrengimą prekybos tinklas investavo daugiau nei 1 mln. eurų bei sukūrė apie 100 naujų darbo vietų.
„Šiuo metu parduotuvėse jau įrengta didžioji dalis numatytų taros surinkimo vietų, o visus sistemos paruošimo darbus ketinama užbaigti iki vasario mėnesio vidurio“, – BNS pranešė prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. Prie 198 „Maxima“ parduotuvių (iš viso jų yra 234) arba jų viduje bus įrengta 200 taromatų. „Maxima“ suskaičiavusi, kad projektas pareikalaus apie 1 mln. eurų bendrovės investicijų,
Pasak tinklo atstovės Renatos Saulytės, planuojama, kad įrengus taromatus, bent pirmaisiais metais „Maxima“ surinks apie 80 proc. visų pirkėjų nuperkamų vienkartinių pakuočių. „Tai maždaug 11 mln. pakuočių per mėnesį. Iki šiol užstato principu Lietuvoje buvo renkama tik stiklinė tara. „Maxima“ tinklo parduotuvėse kiekvieną mėnesį jos buvo surenkama beveik 15 mln. vienetų“, – teigė ji.
„Rimi Lietuva“ tinklui priklauso 52 parduotuvės ir tik trijose mažiausiose taromatų nebus. „Naujų darbo vietų būtent dėl taromatų mes nekūrėme, sudarėme sutartį su trečiosiomis šalimis, jų darbuotojai rūpinsis kasdienine taros supirktuvių priežiūra. Taromatams aptarnauti samdome išorines įmones, tad jų priežiūrą mums užtikrins įmonės, su kuriomis pasirašėme sutartis“, – teigė tinklo ryšių su visuomene vadovė Giedrė Bielskytė.
Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva BNS informavo, kad iš maždaug 300 „Koops“ parduotuvių taromatas bus pastatytas tik vienoje – Ukmergėje. „Šiai dienai kol kas užsakytas tik vienas taromatas – mūsų parduotuvės mažos, nėra vietos, kur statyti juos. Jis būtų toks pilotinis, pabandyti. Tačiau pasistatysime tik vasarį, nes dar tiekėjas jo nepateikė“, – teigė R.Koreiva.
„Koops“ parduotuvėse vienkartinės pakuotės bus surenkamos, jas nuskenuojant specialiais aparatais ar naudojant specialius kaupiklius. Iš viso tinklas į vienkartinių pakuočių surinkimą, pasak R.Koreivos, investavo, apie „keliasdešimt tūkstančių eurų“. „Bet koks aparatas, bet kokios kitos surinkimo priemonės kainuoja... Ateityje žiūrėsime, kokie kiekiai bus tų pakuočių ir spręsime, kaip jas surinkti – statyti taromatus ar kitais būdais“, – teigė Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovas.
Pasak jo, dėl pokyčių vienkartinių pakuočių surinkimo „Koops“ parduotuvėse plėtros bus sprendžiama antrame pusmetyje. „Koops“ parduotuvės į taromatus neinvestuoja, nes daugelis parduotuvių pelno neturi, todėl nėra iš ko investuoti. „Tuo labiau, kad mes matome mūsų valdžios politiką dėl kovos su alkoholiu, pardavimų ribojimus, todėl ateityje gali tekti mūsų parduotuves uždarinėti, todėl skubotos investicijos yra beprasmės“, – teigė R.Koreiva.
Prekybos įmonių aljanso „Aibė“ marketingo direktorė Giedrė Pukienė BNS teigė kol kas neturinti informacijos, keliose „Aibės“ parduotuvėse iš 736 esančių Lietuvoje taromatai jau pastatyti. „Mūsų tinkas sudarytas iš atskirų juridinių asmenų ir jie patys sutartis pasirašinėja dėl taromatų su tiekėju“, – teigė G.Pukienė. Į Lietuvą ateinantis Vokietijos „Lidl“ tinkas kol kas taromatų nėra užsisakęs.
„Kol kas su jais tik pradedame kalbą, jie dar nesako, kiek jiems reikės taromatų“, – teigė USAD vadovas. Prekybininkai priims tik tas pakuotes, kurios bus pažymėtos specialiu ženklu, simbolizuojančiu, kad jų pakuotė dalyvauja užstato sistemoje ir kad pirkėjas gali susigrąžinti sumokėtus 10 centų – užstatą. Už prekes be tokio ženklo užstatas neimamas ir pakuotės nedalyvauja užstato sistemoje.
Tačiau net ir su tokiu ženklu pažymėta pakuotė nebus priimta ir užstato nebus galima atgauti, jeigu ji bus stipriai pažeista. Tarkime, alaus skardinė sulamdyta, ženklai ir brūkšniniai kodai nusilupę, dėl ko jos nebus įmanoma identifikuoti. Užstatą už pakuotes teks mokėti įsigyjant alų, alaus kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei 0,1 litro, bet mažesnė nei 3 litrai.
Plečiant taros užstato sistemą nustatytas pereinamasis laikotarpis iki balandžio 30-osios. Iki šios dienos turės būti išparduoti visi produkcijos, supilstytos į plastikinę ir skardinę tarą bei patiektos prekybos tinklams iki vasario 1 dienos, likučiai. Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, turinčios mažesnį kaip 300 kv. m prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo maitinimo įstaigos. Taromatus į Lietuvą tiekia pasaulinė taromatų gamybos lyderė Norvegijos įmonė „Tomra“. Pasak G.Varno, į maždaug 1 000 taromatų investuota apie 22 mln. eurų.
