Kuomet dar mokaisi mokykloje, didžiausia svajone atrodo sėkmingai įstoti į norimą universitetą, pradėti pasirinktos specialybės mokslus... Jau įstojus ir sėkmingai studijuojant - norisi tapti labiau savarankišku, finansiškai nepriklausomu nuo tėvų. Todėl daugelis studentų stengiasi bent vasaros metu kur nors Lietuvoje ar svečioje šalyje užsidirbti tolimesnėms savo studijoms, studentiškam gyvenimui.
Kaip ir daugelis tokių jaunuolių, tauragiškė Rūta Sakalauskaitė, tuomet Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakulteto antro kurso studentė, 1999-aisiais pagal „Work&Travel“ programą išvyko į Jungtines Valstijas užsidirbti pinigų tolimesniam gyvenimui. Žinoma, galvojo, kad tik laikinai. Tačiau likimas viską pakreipė netikėta vaga: Amerikoje Rūta rado ne tik finansinę gerovę, bet ir sutiko savo gyvenimo meilę – Richard. Su jo pagalba lietuvaitė tapo dar ir verslininke – šiandien Floridos valstijoje gyvenanti 24-erių metų Rūta Hanna vadovauja drabužių parduotuvei, pavadintai jos vardu - „Ruta‘s Boutique“.
Rūta, kodėl nusprendei pasilikti Amerikoje? Juk atvykai tik laikinai – vasarą užsidirbti pinigų.
- Be abejo, susiviliojau galimybėmis daugiau pasiekti nei Lietuvoje. Iki pat savo vizos galiojimo pabaigos norėjau ir tikėjausi grįžti į Lietuvą, tačiau taip ir neprisiruošiau... Kuo ilgiau gyvenau Amerikoje, tuo daugiau įsitraukiau į čikagietišką metropolitišką gyvenimą, tuo mažiau norėjau grįžti atgal į Lietuvą.
Ir kaip Tau sekėsi „svajonių šalyje“?
- Kaip jau minėjau, iš pat pradžių gyvenau Čikagoje. Manau, kad tas miestas - pati geriausia vieta apsigyventi ką tik atvykusiems, nieko nežinantiems apie Amerikos sistemą lietuviams. Dirbau „Sports Bar“, kur išmokau geriau kalbėti angliškai. Esu labai dėkinga savo draugams, kurie padėjo visose gyvenimo situacijose, galima sakyti, išmokė gyventi Amerikoje. Kaip įprasta „lietuvių sostinėje“, bendravau vien su lietuviais.
Po beveik metų gyvenimo Amerikoje nutariau nuvykti į Floridą pailsėti. Pabuvusi ten dvi savaites supratau, jog tai yra ta vieta, kurioje aš visuomet norėjau ir norėsiu gyventi. Tad grįžusi į Čikagą susiruošiau ir išvykau gyventi į Boca Raton miestelį Saulėtoje valstijoje. Čia prasidėjo mano tikrasis gyvenimas! Susiradau labai gerą darbą prabangiame restorane „Houston’s“. Tenai aš sutikau savo gyvenimo meilę – Richard‘ą.
Kuo užsiimi šiuo metu?
- Mano vyras Richard yra perėmęs šeimos verslą. Jis dirba ir vadovauja moteriškų drabužių parduotuvei, kuri gyvuoja jau net 27-erius metus. Vos prieš metus jis atidarė dar vieną parduotuvę, kurioje drabužiai parduodami žemesnėmis kainomis. Šiai parduotuvei – „Ruta‘s Boutique“ - vadovauju aš.
Ar Tau patinka šis darbas?
- Be abejo, man patinka mano darbas. Kaip ir beveik visi darbai Floridoje, mūsų verslas yra sezoninis. Per 5-6 mėnesius tenka užsidirbti pinigų visiems metams. Nuo spalio iki gegužės mėnesio – pats didžiausias užimtumas. Vasarą dažnai būna net nuobodu, kai į parduotuvę užsuka tik keletas žmonių. Darbo specifika priverčia išmokti bendrauti ne tik su klientais, bet ir su didmenininkais. Parduotuvėse klientams suteikiame ir kitokias paslaugas – siuvimo, prekių pristatymo į namus ir pan.
Ką patartum lietuviams, pradedantiems verslą Amerikoje?
- Didžiausia klaida, kurią plėsdami verslą padarėme, buvo nepakankamas rinkos ištyrimas. Rajone, kuriame yra naujoji parduotuvė, gyvena labai daug vyresnio amžiaus moterų, tačiau jos negali ar nenori leisti daug pinigų rūbams – to mes, prieš atidarydami parduotuvę, neišanalizavome. Iš pradžių buvo labai sunku suburti pastovių klienčių ratą. Pasitvirtino sena verslo taisyklė - pradedant verslą reikia nuodugnaus rinkos tyrimo.
Manau, kad vienas iš sunkiausių dalykų lietuviams yra išmokti būti paslaugiems ir mandagiems bendraujant su klientais. Santūraus ir uždaro būdo mūsų tautiečiams labai sunku suprasti jų vadinamą „nenatūralų“ bendravimą. Todėl norint sėkmingai plėtoti savo verslą, reikia išmokti visų Amerikoje priimtų mandagumo taisyklių.
Kas Tau labiausiai patinka ir nepatinka Amerikoje?
- Svarbiausias dalykas, kad Amerikoje jaučiuosi saugi materialine prasme. Kad ir kas beatsitiktų, manau, čia visada surasiu darbą. Be to, niekada nenorėčiau gyventi kitur nei Floridoje. Dabar jau čia mano namai! Kalbant apie žmones Amerikoje, galiu pasakyti, kad čia jie draugiškesni, paslaugesni, neskleidžiantys nereikalingų paskalų, kaip lietuviai. Smagu, kad tave Amerikoje priima tokį, koks esi.Labiausiai nepatinka per griežtos taisyklės, pvz., įstatymai auginant vaikus. Vaikai tampa visiškai nesavarankiškais. Šiuo atžvilgiu lietuviškas auklėjimo būdas man yra priimtinesnis.
Jei reikėtų pradėti gyvenimą Amerikoje iš naujo, ar viską darytum taip pat?
- Nemanau, kad mano gyvenimas buvo blogas ir neturiningas. Tačiau yra klaidų, kurias padaro kiekvienas mirtingasis. Kalbant apie savo gyvenimą Amerikoje, gailiuosi, kad kurį laiką nepalaikiau ryšių su draugais, gyvenančiais Lietuvoje. Tuo metu pati daug ir sunkiai dirbau, stengiausi “atsistoti ant kojų”. Galbūt trūko laiko, galbūt didesnių pastangų...
Iš pradžių, kai gyvenau Čikagoje, bendravau su tokiais žmonėmis, t.y., lietuviais, su kuriais Lietuvoje nebūčiau bendravusi. Tiesiog iš noro būti su savo tėvynainiais, dėl ilgesio Lietuvai bendravau su visais. Buvo laiko tarpas, kada mane prisimindavo tik dėl to, kad tikėdavosi iš manęs pagalbos. Be abejo, kuo galėjau, tuo padėjau daugeliui, tačiau buvau apgauta vadinamųjų “draugų”, todėl nepatikliai žiūrėjau į kitus, ko nors prašančiuosius.
Ko palinkėtum naujai į šią šalį atvykstantiems lietuviams?
Pirmiausia – kantrybės, kol viską išmoksti, perpranti. Būtinai išmokti anglų kalbą. Turbūt visi supranta, kad be jos neįmanoma susirasti geresnio darbo, apskritai gyventi pilnavertiško gyvenimo. Tegul atvykstantieji nesitiki išmokti ir gauti viską iš karto – reikia įdėti daug pastangų ir darbo, norint ką nors pasiekti! Pinigai čia neauga “ant medžių”.
Na, o “Amerikos lietuvį” sveikinu su neseniai praėjusiu ketverių metų gimtadieniu ir linkiu turėti kuo daugiau skaitytojų bei leisti laikraštį dar daug daug metų!
“Amerikos lietuvis” (www.alietuvis.com)
