Šiuo metu pasaulyje praktiškai jau nebeliko vietos, kur galėtų pasislėpti įvairaus plauko nusikaltėliai. Galiojantys tarptautiniai įstatymai leidžia susigrąžinti ne tik savus piliečius, padariusius nusikaltimus savo gimtinėje, bet ir perduoti asmenis, kurių ieško kitų šalių teisėsaugininkai. Tiesa, kai kurių asmenų susigrąžinimas užtrunka.
Slapstėsi 8 metus
„Akistata“ praėjusiajame laikraščio numeryje kaip tik spausdino straipsnį, kuriame rašėme, kad kol kas Lietuvos teisėsaugininkai niekaip negali (o gal ir nenori) surasti buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės. Kriminalinių nusikaltėlių paieška irgi užtrunka.
Štai vasario pradžioje Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Giedrius Dubosas (38 m.) ir Darius Kisielius (37 m.) kaltinami itin sunkiais nusikaltimais.
Abu šie vyrai 2005 metais priklausė vienai Kauno organizuotai nusikalstamai grupuotei. Šios grupuotės nariai tų metų vasarį įsibrovė į prekybos patalpas, surišo parduotuvės darbuotojus ir pagrobė turto už 17 600 litų. Birželio mėnesį grupuotės nariai, persirengę policijos pareigūnais, įsibrovė į vieno kauniečio butą. Žmogus, pamatęs policininkus, pats atidarė duris ir buvo smarkiai sumuštas. „Policininkai“ nepagailėjo ir nepilnametės šeimininko dukters – prikūlė ir ją.
Tą patį mėnesį gauja iš vienos įmonės savininko kiemo pavogė automobilį, jo dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Bijodami atsidurti kalėjime nusikaltėliai mašinos savininką pasmaugė elektros laidu.
Policija atskleidė šiuos nusikaltimus, tačiau nei G. Duboso, nei D. Kisieliaus areštuoti nebespėjo – abu movė į užsienį ir sugebėjo slapstytis beveik dešimtmetį. Buvo įtariama, kad įtariamieji gali slapstytis Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje, tačiau G. Dubosas buvo sučiuptas Šiaurės Airijoje, o D. Kisielius – Norvegijoje.
G. Dubosas pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2013-ųjų gegužę, o Lietuvai perduotas praėjusių metų pradžioje. Šiaurės Airijos pareigūnai įtarė, kad lietuvis vienu metu turėjo sąsajų su Balybėjaus miesto rajone siautusia nusikaltėlių gauja.
D. Kisielius su Norvegijos teisėsauga reikalų neturėjo, tačiau irgi įkliuvo. Nepadėjo ir tai, kad abu vyrai slapstėsi svetimomis pavardėmis.
Nepasislėpė užsienyje ir klaipėdietis Jaunius Dobrovolskis (23 m.). Klaipėdos apygardos teismas kovo viduryje už tai, kad viešosiose vietose jis girtas kabinėjosi prie žmonių – juos žalodavo ir apiplėšdavo, nuteisė 3 metų laisvės atėmimo bausme.
Anksčiau šis jaunuolis buvo išvažiavęs į Didžiąją Britaniją, kur irgi elgėsi panašiai. Už bandymą apiplėšti automobilį Pietų Esekso magistrato teismas plėšikėlį nubaudė 75 svarų bauda ir su sargyba išsiuntė jį į Lietuvą. Šis apvyzdys rodo, kad padarę net ir nesunkius nusikaltimus įtariamieji grąžinami į tėvynę.
Bando pasislėpti
Taigi, nusikaltėliams pabėgti nuo atpildo darosi vis sunkiau, mat Lietuva skelbia pasislėpusių asmenų tarptautinę paiešką. Tokie asmenys surandami, sulaikomi užsienyje ir grąžinami į lietuviškosios Temidės rankas.
O mėginančių tokiu būdu išvengti bausmės yra nemažai. Štai vien Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus (ONKTS) prokuroras Ruslanas Ušinskas, organizuojantis ir kontroliuojantis ne vieną sudėtingą narkotikų platintojų bei prekeivių žmonėmis bylą sakė, jog dėl Europos arešto orderio išdavimo į teismą vidutiniškai per metus kreipiasi dėl 6-7 asmenų. Panašius skaičius pateikė ir prokurorai iš kitų apygardų ONKTS.
Teismai dažniausiai prokurorų prašymus tenkina. Pernai prokurorai dėl ekstradicijos į Lietuvą kreipėsi 19 kartų, dėl Europos arešto orderių buvo priimtas 421 sprendimas.
Tarptautinę asmenų, reikalingų ikiteisminiam, teisminiam tyrimui, ar Lietuvos Respublikoje nuteistų laisvės atėmimo bausme ir pabėgusių perėmimą ir jų pargabenimą į Lietuvos Respubliką, paiešką vykdo ir organizuoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba (LKPB TRV).
Pernai į tėvynę buvo pargabenti 282 asmenys, 2013 metais – 208, o 2012 metais tokių būta 225. Kaip pranešė LKPB TRV, daugiausiai asmenų pargabenama iš tų šalių, kur daugiausia emigravusių lietuvių – iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų Karalystės bei Ispanijos.
Numatyti terminai
Sprendimui dėl asmens perdavimo priimti reikalingais dokumentais keičiasi valstybių narių centrinės institucijos. Visos sąlygos bei terminai yra numatyti Tarybos pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos.
Kaip „Akistatą“ informavo Policijos departamento komunikacijos skyrius, Lietuva taiko minėtą sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo, jame yra numatyti sprendimo dėl perdavimo- priėmimo terminai ir tvarka. Yra numatyti atvejai, kada Europos arešto orderis nagrinėjamas ir vykdomas skubos tvarka. Tais atvejais, kai prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas, galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo turėtų būti priimtas per 10 dienų nuo tokio sutikimo davimo.
Kitais atvejais sprendimas dėl Europos arešto vykdymo turėtų būti priimtas per 60 dienų nuo prašomo perduoti asmens arešto. Ypatingais atvejais, kai Europos arešto orderio įvykdyti per anksčiau minėtus terminus įvykdyti negalima, vykdančioji teisminė institucija apie tai nedelsdama praneša išduodančiajai teisminei institucijai ir nurodo tokio uždelsimo priežastis. Tokiu atveju terminą galima pratęsti dar 30 dienų.
Kol vykdančioji teisminė institucija dėl Europos arešto orderio nėra priėmusi galutinio sprendimo, ji užtikrina, kad būtų užtikrinamos efektyviam asmens perdavimui būtinos materialiosios sąlygos.
Atsisakius vykdyti Europos arešto orderį, visais atvejais privaloma nurodyti atsisakymo priežastis.
Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis kuri nors valstybė narė negali laikytis numatytų terminų, ji apie tai praneša Eurojustui, nurodydama vėlavimo priežastis. Be to, valstybė narė, kuri patiria nuolatinį kitos valstybės narės vėlavimą, susijusį su Europos arešto orderio vykdymu, apie tai praneša Tarybai siekdama, kad būtų įvertinta, kaip valstybių narių lygiu yra įgyvendinamas šis pamatinis sprendimas.
Kai ieškomas Lietuvoje nusikaltimu įtariamas asmuo sulaikomas užsienyje, pareigūnams tenka suruošti nemažą šūsnį dokumentų ir derinti parvežimo datą su tos šalies, kurioje ieškomas asmuo sulaikytas, teisėsaugos institucijomis.
Po užsienio valstybės teisminės institucijos sprendimo, kad asmuo gali būti perimtas, pačiam perėmimui įvykdyti pakanka poros dienų: pareigūnai nuvyksta į kitą valstybę iš vakaro, kitą dieną yra vykdomas perėmimo procesas ir – grįžtama atgal.
Nusikaltėlių ar įtariamųjų perėmimai iš kaimyninių valstybių teužtrunka tik vieną dieną, kadangi perėmimo procesas vykdomas pasienyje. Kai, retais atvejais, vykstama į tolimesnę valstybę, pvz. JAV, tuomet dėl kelionės maršruto sudėtingumo bei laikų skirtumo reikalingos 4-5 dienos.
Paieškos kainuoja
Paieškomo piliečio parvežimas, aišku, Lietuvai kainuoja ir šios kainos smarkiai skiriasi, nes priklauso nuo valstybės, kurioje mūsų pilietis suimtas – tai išlaidos, susijusios su lėktuvo bilietų bei viešbučio kainomis.
Kaip paaiškino LKPB Administravimo valdybos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Jelena Zuj, kainos svyruoja priklausomai ir nuo laikotarpio (pvz. šventinis laikotarpis), nuo skubumo, nuo lėktuve būtent tą dieną esamų laisvų vietų skaičiaus, nuo valstybėje, į kurią vykstama, vykstančių renginių ir t.t. Pvz. ekstradicija iš Jungtinės Karalystės bei Vokietijos vidutiniškai kainuoja apie 2200 eurų, iš Ispanijos – apie 2500, iš Nyderlandų – apie 1600.
Brangiausiai kainuoja ekstradicijos iš tolimesnių valstybių, pvz. JAV, Venesuelos, nors tokių ekstradicijų būna nedaug. Štai neseniai iš Venesuelos pargabento Lietuvos piliečio ekstradicijos išlaidos sudarė apie 8000 eurų. Tolimiausios ir egzotiškiausios šalys, iš kurių pareigūnams teko gabenti nusikaltusius tėvynainius – Jungtinės Amerikos Valstijos, Tailandas, Venesuela, Kosta Rika.
Išlaidos yra dengiamos iš policijai perdavimams-ekstradicijoms numatytų lėšų. Po įvykusio perdavimo-ekstradicijos Policijos departamentas prie VRM pateikia ikiteisminio tyrimo įstaigai ar bylą nagrinėjančiam teismui pažymą apie valstybės išlaidas, patirtas pargabenant į Lietuvą įtariamąjį ar kaltinamąjį.
Prašymą dėl perdavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir išieškojimo iš pargabento asmens Policijos departamentas teikia visais atvejais ir tik teismas sprendžia ar išieškoti šias išlaidas iš teisiamo asmens. Beje, teko pastebėti, kad teismai pargabentam iš svečios šalies nuteistajam neretai priteisia atlyginti ekstradicijos išlaidas.
Reikėtų pažymėti, kad ieškomų, pasislėpusių nuo laisvės atėmimo bausmės, asmenų pargabenimo išlaidos lieka valstybės išlaidomis, jos nėra priteisiamos iš nuteistųjų, kadangi baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas paprastai jau būna baigtas.
Užsienyje nuteistų asmenų, kurie yra gabenami į Lietuvos Respubliką likusiai bausmės daliai atlikti, perėmimus organizuoja bei vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie LR VRM. 2014 metais į Lietuvą iš užsienio valstybių buvo gražintas 31 asmuo, daugiausiai iš Norvegijos bei Vokietijos, taip pat 14 asmenų perimta iš kaimyninių valstybių pasienyje. 2013 metais į tėvynę buvo pargabenti 42 nuteistieji.
Jei pageidauja
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) Spaudos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija nerenka informacijos apie užsienyje nusikaltusius piliečius. Užsienio valstybės nėra įpareigotos informuoti diplomatines atstovybes apie nuteistus svetimšalius. Pagal Vienos konvencijos 36 str. diplomatinės atstovybės yra informuojamos apie sulaikomus, suimamus iki teismo proceso ar bet kuriuo kitu būdu sulaikomus asmenis tuo atveju, jei sulaikytasis reikalauja, kad apie tai būtų pranešta.
Tuo atveju, kai ambasados ir konsulatai nėra informuojami, LR URM atkreipia savo piliečių dėmesį, kad jie gali pageidauti, jog apie sulaikymą būtų informuojama LR ambasada ar konsulatas.
Ambasados ir konsulatai, jeigu pageidauja sulaikytasis ar jo artimieji, piliečiui suteiks konsulinę pagalbą – informuos artimuosius, aplankys piliečius areštinėse ir kalėjimuose, išsiaiškins, ar nebuvo pažeistos jų teisės, ar laisvės atėmimo sąlygos nėra blogesnės nei kitų kalinčių.
Lietuva yra prisijungusi prie Konvencijos dėl nuteistų asmenų perdavimo. Kiekvienoje iš prisijungusių šalių nuteistas LR pilietis gali prašyti tos šalies kompetentingos institucijos arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos būti perkeltam atlikti likusią bausmės dalį į Lietuvą.
Tačiau neretai pasitaiko, jog svečioje šalyje nuteistas mūsų tautietis nenori, kad apie jo darbelius žinotų tėvynainiai, taigi ir prašymo grįžti į tėvynę ne tik kad nepateikia, bet dar gi stengiasi, jog niekas apie jo juodus darbelius ir įkalinimą nesužinotų.
Mūsų šalis pareigūnai informuoja, jog oficiali statistika, už ką nuteisiami tautiečiai užsienyje nevedama, tačiau jau keleri metai stebima tendencija, kad didžioji dauguma mūsų šalies piliečių, perduodamų į Lietuvos Respubliką, nuteisti už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ar jų kontrabandą, neretai pasitaiko ir už prekybą žmonėmis, vagystes, sukčiavimus, plėšimus nuteistų asmenų, rečiau už nužudymus.
Susidorojo prezidentė?
Sunkiau yra susigrąžinti tokius veikėjus, kaip jau minėta N. Venckienė, ar bankininkus milijonierius. Jau beveik ketveri metai Jungtinėje Karalystėje gyvena ir sėkmingai britų advokatų paslaugomis naudojasi žlugusio banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas.
2011 metų lapkričio 22 dieną abu šie banko „Snoras“ akcininkai pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu (apie 490 mln. eurų), dokumentų klastojimo, R. Baranauskas dar ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jiems išduotas Europos arešto orderis, tačiau jie vis dar bylinėjasi ir sugeba atidėti tą valandą, kai turėtų būti gražinti į Vilnių.
Prokurorai yra apriboję jų nuosavybės teises į 233 mln. eurų vertės turtą, tačiau įtariamųjų piniginės dar pilnos. Jie samdosi brangiausius advokatus, kurie Londono teismuose bando įrodyti, kad banko žlugimas – tai prezidentės Dalios Grybauskaitės suplanuotas sąmokslas.
Pasak dienraščio „The Financial Times“, R. Baranausko advokatas Džonas Džonsas teismui pareiškė, jog „prezidentė ir centrinis bankas „Snorą“ sužlugdė dėl politinių priežasčių“.
Anot jo, Lietuvos generalinė prokuratūra, gavusi centrinio banko skundą, Europos arešto orderį dėl V. Antonovo ir R. Baranausko suėmimo pateikė „labai greitai“, taigi, „neįmanoma, kad jie būtų atlikę kokį nors nepriklausomą tyrimą“.
Priminsime, kad Londono Vestminsterio magistrato teismas, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, nutarė Lietuvai išduoti buvusius „Snoro“ akcininkus, tačiau šie pernai sausį tokį sprendimą apskundė ir iki šiol bylinėjasi.
Savų neišduoda
Kiek kitokia situacija yra su kitu įtariamu milijoninėmis aferomis bankininku Vladimiru Romanovu. Jei iš Didžiosios Britanijos susigrąžinti „Snoro“ akcininkus viltis dar neprarasta, tai pagrindinis kito subankrutavusio banko pagrindinis akcininkas Lietuvai išduotas nebus.
Mat buvusio Ūkio banko turto iššvaistymu įtariamasV. Romanovas movė ne į Vakarus, o į Rytus, o ši šalis milijonierių neišduoda. Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė tokį pranešimą gavusi iš Rusijos generalinės prokuratūros.
Pasak Rusijos generalinės prokuratūros, sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos. Pagal ją įtariamieji neišduodami, jeigu asmeniui suteikta prieglobsčio teisė.
„Pažymėtina, kad įtariamo asmens atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje bus tęsiamas, taip pat prokurorai vertins galimybes kreiptis į Rusijos Federaciją su papildomais teisinės pagalbos prašymais. Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išnaudoti visas teisines priemones užtikrinant asmens dalyvavimą baudžiamajame procese“, – rašoma prokuratūros pranešime.
V. Romanovas Rusijoje slapstosi nuo 2013-ųjų gegužės pradžios. Jis buvo sulaikytas Maskvoje, tačiau kitą dieną teismas jį paleido. Po to prasidėjo prokuratūrų keitimasis informacija dėl buvusio Ūkio banko savininko ekstradicijos.
Generalinės prokuratūros atstovai yra pareiškę, kad V. Romanovas gali būti teisiamas už akių.
Ko gero, Lietuvai nebus išduotas ir vienas labiausiai ilgą laiką ieškotų nusikaltėlių – Romas Zamolskas. Rusijos spaudoje buvo rašyta, kad Rusija atsisakė tenkinti Lietuvos teisinės pagalbos prašymą išduoti R. Zamolskį Lietuvai, nes ketina šį lietuvį teisti Rusijoje.
Buvo pranešta, kad R. Zamolskis yra įtariamas mažiausiai 10 užsakomųjų žmogžudysčių Sverdlovsko srityje, taip pat teisėsaugininkai turi duomenų, jog 2001 metais iš Lietuvos pasprukęs nusikaltėlis įvykdė kelias užsakomąsias žmogžudystes Maskvoje bei Sankt Peterburge. R. Zamolskis Rusijos pilietybės neturėjo, šalyje gyveno nelegaliai.
