Visuotinio ūkio nuosmukio sąlygomis, kai žmogui reikia rinktis, ką pirmiausia taisyti - sugedusią skalbyklę ar dantį, jis dažniausiai renkasi skalbyklę.
Tokia išvada padaryta Jungtinėje Karalystėje gavus Visuomeninės sveikatos tarnybos ataskaitą. Iš jos taip pat paaiškėjo, kad nuo 2008-ųjų odontologai ištraukia daugiau dantų nei prieš porą metų, be to, žmonės vis rečiau prašo implantų ir karūnėlių. Medikai tai sieja su recesija ir ūkio krize.
Vaikai nevedami pas gydytojus.
Recesija daro įtaką ir jaunųjų pacientų dantims. Pernai trečdalis vaikų apskritai nebuvo pas odontologus. Tėvai teisinasi nenuvedę jų todėl, kad netoli gyvenamosios vietos nėra dantų gydytojo. Kiti sako neturintys pinigų, todėl negalintys atsiskaityti už privataus odontologo paslaugas. Visa tai rodo, kad šalį apėmus krizei gyventojai pirmiausia ėmė taupyti savo ir vaikų dantų sąskaita. Tėvams svarbiau nupirkti mokyklinę uniformą ir sumokėti už vaiko muzikos pamokas, bet ne rūpintis savo atžalos dantų būkle.
Jungtinės Karalystės medikai parlamento prašymu pateikė ataskaitą apie britų dantis. Joje rašoma, kad pastaraisiais metais ištraukiama 30 proc. dantų daugiau negu anksčiau. Taip pat pabrėžiama, jog net kęsdami skausmą britai vis rečiau kreipiasi į odontologą, be to, 57 proc. mažiau gydoma dantų, kuriems išgelbėti reikia ilgos, sudėtingos, todėl brangiai kainuojančios priežiūros.
Visuomeninės sveikatos tarnybos darbuotojai atkreipė dėmesį, kad patekti pas medikus darosi vis sunkiau, nes jiems sumažintas finansavimas, o aštrų skausmą kenčiantys pacientai linkę ieškoti pagalbos budinčiose ligoninėse. Kaip rašo britų odontologų žurnalas "The British Dental Journal", 2008 metais į skubios pagalbos punktus buvo atvesta net 30 tūkst. vaikų skaudamais dantimis.
Geriau traukti, nei taisyti
Kai britui tenka spręsti, ar dantį taisyti, ar traukti, vis dažniau jis renkasi traukimą, nes tai kainuoja mažiau negu keli vizitai pas gydytoją, kad dantis būtų išsaugotas. Tiesa, ši procedūra irgi nėra pigi - mažiausia kaina 54,60 svaro (210 litų). Pastebėta, jog ir patys gydytojai labiau linkę siūlyti dantį traukti, nei imtis sudėtingo jo gydymo.
Dėl vis blogėjančių britų dantų specialistai linkę kaltinti ir 2006 metais pakeistą odontologijos paslaugų finansavimo sistemą, kuri skatino gydytojus verstis privačia praktika. Medikams tai išėjo į naudą, nes pacientas už vieną apsilankymą sumoka odontologui tiek, kiek jis gautų valdiškoje įstaigoje aptarnavęs šešis žmones.
Dar viena priežastis, dėl kurios britai per recesiją praranda ne tik pinigus, bet ir dantis, yra ta, kad pradėjo veikti Margaret Thatcher ir Tony Blairo laikais pradėtos sveikatos apsaugos reformos. Šie premjerai pritarė idėjai, jog pirmiausia medicinos paslaugas reikia teikti nutukusiems, rūkantiems žmonėms ir narkomanams, o ne tiems, kurie ne dėl savo kaltės paveldėjo blogus arba kreivus dantis.
Paskelbti Visuomenės konsultavimo biuro duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus net 7,4 mln. britų nerado laiko susitarti dėl vizito pas odontologą. Kas dvidešimtas asmuo prisipažino bandęs pats "gydytis" skaudamą dantį - kartais griebdamasis net... replių.
