Bendraamžių patyčiomis žeminami paaugliai reaguoja įvairiai: vieni patys pradeda skintis kelią smurtu, kiti pakeičia mokyklą, gyvenamąją vietą ar net pakelia ranką prieš save.
Žemino klasės draugai
Kai nusižudo paauglys, pirmiausia pradedama analizuoti, kokioje šeimoje jis gyveno ir ar nepatyrė nelaimingos meilės. Tarsi kitokių jauno žmogaus mirties pasirinkimo priežasčių net negali būti.
Atvejų, kad būtų teisiškai įrodyta, jog į savižudybę paauglį stumte stūmė nepakenčiamas bendraamžių elgesys, galima sakyti, nebūna. Todėl Jonavos teisėsaugininkų neseniai užbaigtą tyrimą dėl Jonavos Senamiesčio gimnazijos moksleivės mirties galima vadinti reta išimtimi. Jonavos teismas vertins surinktus įrodymus ir paskelbs, ar tikrai aštuoni klasės draugai, tuo metu jau turėję 16 metų, viešomis patyčiomis pastūmėjo ją į savižudybę 2007-ųjų rudenį.
Anot teismui perduotos bylos, vienas įtariamasis sudavęs smūgį merginai, kiti – ir smūgiavę, ir įžeidinėję replikomis, keiksmais. Kadangi du iš įtariamųjų šiuo metu yra išvykę mokytis į užsienį, byla dėl jų veikos išskirta į atskirą tyrimą – laukiama sugrįžtančių.
Jeigu teismas nustatys įtariamųjų kaltę, jiems gresia įvairios bausmės: nuo laisvės apribojimo iki laisvės atėmimo daugiausia 2 metams. Tai, suprantama, tik tarsi paglostymas prieš plauką, lyginant su moksleivės likimu.
Šioje tragiškoje istorijoje Jonavos teismas administracine tvarka jau yra paskelbęs nutartis 11 nepilnamečių (iki 16 metų) tėvams, nesugebėjusiems tinkamai auklėti savo vaikų, o 2 nepilnamečiams – dėl padaryto smulkaus chuliganizmo.
Klupdė ir liepė atgailauti
Jonaviškės savižudybės aplinkybes ir priežastis tyrusių pareigūnų teigimu, bendraamžiai merginą terorizavo, prieš ją smurtavo ir žemino daugiau nė metus.
Terorizuotojai buvo nufilmavę, kaip tyčiojasi iš jos, ir įdėję į internetą. Vėliau tas vaizdo įrašas buvo parodytas TV žiūrovams, pateko ir į pareigūnų rankas. Pastarieji, siekdami nustatyti patyčių dalyvius, apklausė per 100 liudytojų – merginos bendramokslius iš dviejų mokyklų (po pirmųjų incidentų paauglė buvo perėjusi į kitą mokyklą), jų tėvus, draugus, pažįstamus.
Nebuvo galima nuneigti to, kas nufilmuota: apsuptai būrio paauglių, buvo liepiama klauptis ant kelių prieš kelias paneles ir maldauti pasigailėjimo. Mergaitė verkdama kartojo liepiamus žodžius, o „žiūrovai“ juokėsi ir taip tik ilgino patyčių ceremoniją. Klauptis jai buvo liepiama ne kartą. Iš būrio liudininkų neatsirado nė vieno, kuris būtų nutraukęs patyčias ar nubėgęs pakviesti suaugusiųjų.
Minėtieji nufilmuoti pasityčiojimai vyko liepos ir rugsėjo mėnesiais, o moksleivės gyvenimas netoli Jonavos geležinkelio stoties nutrūko lapkričio 27-ąją – paauglė puolė po važiuojančiu traukiniu... Kiek vėliau merginos tėvai, apžiūrėję kiekvieną tragedijos vietos detalę, ant šalia geležinkelio bėgių esančių garažų sienos aptiko dukters parašytą atsisveikinimo laišką, kuriuo paauglė prašė tėvų nepykti.
Neišlaikė patyčių
Labai panašus atvejis šiomis dienomis nutiko Prienuose. Čia neištvėręs klasės draugų patyčių nusižudė moksleivis. Vaikinas pasikorė savo namų rūsyje. Tik per laidotuves jo tėvai sužinojo, kad šį Revuonos vidurinės mokyklos mokinį nuolat terorizavo trys bendraklasiai. Uždaro būdo vaikinas niekam nesiskundė, kad jį vadindavo „gaidžiu“, iškrypėliu, kartais ir apkumščiuodavo. Paauglys visa tai pergyveno savyje, kol vieną kartą neišlaikė – parašęs atsisveikinimo raštelį, kuriame atsiprašė artimųjų, nusižudė.
Ar Prienų teisėsaugininkams užteks faktų, kad smurtautojai būtų nustatyti ir nuteisti, paaiškės vėliau. Jei vaikinas būtų sulaukęs pagalbos iš suaugusiųjų, galbūt nelaimės būtų išvengta.
Po pažeminimų – į kitą miestą
Bendraamžių žiaurumą patyrusi marijampolietė Rita (15 m.; vardas pakeistas) įsitikinusi, kad tiek jonaviškė mergina, tiek prieniškis moksleivis savižudybei ryžosi būtent dėl nuolatinių viešų patyčių. Rita prisipažino panašiomis aplinkybėmis irgi mąsčiusi apie savižudybę, tačiau sugebėjusi rasti kitokį kelią.
Praėjusių metų pavasarį Ritą persekiojo jos klasės draugė ir šios artima bičiulė iš vyresniosios klasės – septyniolikmetė. Jos kibo prie Ritos už jos nuomonę – esą Rita negražiai apie jas prikalbėjusi. Klasės draugė, įpareigota septyniolikmetės, nuolat rašė Ritai SMS žinutes, kuriomis nurodinėjo ateiti į sutartą vietą pasikalbėti ir išsiaiškinti. Rita to nepaisė.
Tačiau vieną dieną „medžiotojoms“ pavyko užklupti Ritą vieną prie mokyklos ir pastoti jai kelią. Chuliganės jėga nutempė auką prie gretimo daugiabučio ir liepė atsiprašyti septyniolikmetės. Rita nepaklusdama bandė pabėgti, bet buvo sučiupta už rankos ir taip truktelėta atgal, kad stipriai trenkėsi į mūro sieną ir kiek apsvaigo. Tuomet auka buvo daužoma rankomis, tąsoma už plaukų ir spardoma parmesta ant žemės.
Patirtą galvos smegenų sukrėtimą ir veido sumušimus Rita gydėsi ligoninėje, o vėliau vis tiek buvo apimta didžiulio streso ir baimės. Paauglei, anot pačios, buvo labai gėda, skaudu ir dėl to, kad jos egzekuciją ramiai stebėjo ir nufilmavo keletas pažįstamų vaikinų.
Kiek atsigavusi Rita sugrįžo į mokyklą, tačiau jautėsi tapusi apkalbų ir patyčių objektu. Po konsultacijų su psichologais paauglė, siekdama pamiršti skaudžius išgyvenimus ir įveikti nuolatinę pavojaus baimę, ryžosi keisti mokyklą – net ne Marijampolėje, o Kaune.
Beje, Ritą sužalojusios chuliganės jau sulaukė teismo sprendimo. Vyresnioji turės 4 mėnesius dirbti po 20 valandų viešųjų darbų, o jos tėvai – atlyginti beveik 7000 litų žalą. 16 metų neturinti chuliganė teismo bausmės išvengė, tačiau jos tėvai irgi turės atlyginti Ritai moralinę žalą.
Žiaurumą skatina nevykėlio sindromas
Nepilnamečių kasdienybėje dažnas smurtas, žiaurūs poelgiai verčia nerimauti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet nusikaltimų aukomis tampa apie 4000 nepilnamečių. Daugumos jų „budeliai“ – taip pat nepilnamečiai.
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vadovo Rimo Bradūno įsitikinimu, nepilnamečių chuliganizmas klesti, nes vaikams nediegiamas supratimas apie tikrąsias gyvenimo vertybes ir dorovines normas, kurių reikia laikytis viešumoje.
Psichologai dar priduria, kad šeimose vaikai neretai tik barami už netinkamą elgesį, o kur kas rečiau sulaukia pagyrų ir džiaugsmo už gerus rezultatus. Tokių pagyrų jie ieško už namų sienų – neretai įžūliai lyderiaudami, versdami atkreipti dėmesį, paklusti.
Vilnietis psichologas Evaldas Karmaza linkęs priminti, kad paaugliams nuo 12 metų svarbesnė tampa ne tėvų, o draugų nuomonė. Anot specialisto, paauglių agresijos aktai dažniausiai pasitaiko tada, kai jie būna grupėse. Šitaip jie siekia savo tikslo – patikti, parodyti kitiems, ką jie gali. „Be to, mūsų paaugliai turi netinkamus „mokytojus“ – vienas kitą, internetą, filmus ir popkultūrą. O mokykla ir tėvai – paskutinėje vietoje, – teigė E. Karmaza. – Didžiulė bėda, kad Lietuvoje paaugliai dažniausiai yra palikti vieni, veikia ką nori tol, kol tai tampa labai matoma ir kol į tai suaugusieji sureaguoja labai stipriai“.
Irena Zubrickienė
