Iki sausio 1 dienos galiojęs administracinių teisės pažeidimų (ATPK) kodeksas stabdomas ir vietoje jo pradeda galioti Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuriame nebėra nurodoma, kokia tvarka yra baudžiama už nedidelį narkotinių medžiagų laikymą. Tai daro tik Baudžiamasis kodeksas. Nors laisvės atėmimo bausme negresia, asmuo bus baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Problema tik konservuojama
Seimo narė, liberalė Aušrinė Armonaitė teigia, kad toks atsakomybės nustatymas baudžiamąja tvarka yra prilyginamas daug sunkesniam nusikaltimui, nei administracinio kodekso nustatyta tvarka.
„Seimas praeitoje kadencijoje priėmė Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jame apie visus tuos narkotikus praktiškai nieko nėra kalbama, tiktai jeigu yra vartojama be gydytojo leidimo. Iš administracinės tvarkos yra išimamas visas tas gabalas apie nedidelio kiekio narkotikų laikymą. Ir tai paliekama tik baudžiamajame kodekse. Didelis skirtumas yra bausti administracine tvarka ir bausti baudžiamąja tvarka, kas jau yra prilyginama daug sunkesniam nusikaltimui“, - sako liberalė.
Vienas dalykas yra narkotinių medžiagų laikymas, jų neplatinant, o kitas dalykas yra narkotinių medžiagų net ir nedidelio kiekio platinimas. Ties platinimu, net ir nedidelio kiekio gresia ir laisves atėmimo bausmė. Lyginant su vakarų Europa, be galo griežtas reguliavimas. Iš šono žiūrint, aišku, kad griežtėja visas reguliavimas, bet praktika jau buvo tokia, kad baudžiamasis buvo dažniau naudojamas ir juo baudžiama būdavo daugiau žmonių. Jei mes kalbame viešojoje erdvėje apie alkoholio prekybos suvaržymus, bet tarkime apie kanapių reguliavimo klausimus, tai viskas yra nelegalu. Tai kažkaip apie tai niekas nenori kalbėti.
Jeigu mes reguliuojame ir kontroliuojame. Jeigu mes viską uždraudžiame ir užkardėme baudžiamuoju kodeksu, tai, mano asmenine nuomone, problema yra tik konservuojama.
Teisininkė: „negalime taip dažnai mojuoti baudžiamuoju kodeksu“
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto profesorė Edita Gruodytė sako, kad baudžiamoji atsakomybė skiriama tik už pačias pavojingiausias veikas ir tai nėra tinkamas šios nelegalios veikos reglamentavimas. „Deklaruojame, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštinė, galutinė, tik už pačias pavojingiausias veikas. Man kyla klausimas, ar tikrai šiuo atveju, suradus pas žmogų nedidelį kiekį jau reikia taikyti baudžiamąja atsakomybę. Manyčiau, kad ne. Šis nusižengimas nėra toks pavojingas, kad reikalautų būtent jos.. Toks pat baudžiamasis nusižengimas už nedidelio kiekio svetimo turto pagrobimą“, - sako teisės profesorė.
Kadangi iki sausio pirmosios galiojo abu: Baudžiamasis ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai, abu apibrėžiantys tą pačią veiką, tad išeities reikėjo. Tačiau, anot Editos Gruodytės, ši išeitis nėra tinkamiausia, o dar ir palieka galimybės interpretuoti įstatymus. „Pagal kitų šalių praktiką, iš karto taikyti Baudžiamąjį atsakomybę, tarkime už pirmą kartą įsigyjamą nedidelį kiekį, yra neteisinga. Už neteisėtą vartojimą, be gydytojo leidimo ir toliau išlieka administracinė atsakomybė. Savaime, bet kokius narkotikus reikia palaikyti, nebent kažkas juos įdės į burną. Visais kitais atvejais, žmogus įsigyja, palaiko tam tikrą laiko tarpą ir tada suvartoja. Ir lieka tokia skylė, kad jei sutikus policijos pareigūną, žmogus spėtų suvalgyti narkotines medžiagas, bus administracinė atsakomybė, jei nespėji ir dar laikai rankoje - jau baudžiamoji. Taip kaip buvo apibrėžta ir galioja iki sausio 1 dienos, nebuvo gerai, reikėjo taisyti, bet kad ją taip kriminalizuoti, dar į griežtesnę pusę, tai negerai. “, - aiškina E. Gruodytė.
Taip pat, teisininkė pripažįsta, kad toks įstatymų griežtinimas tiesiog nukreipia teisėsaugos atstovų dėmesį nuo svarbesnių nusikaltimų. „Žinoma, čia yra valstybės pasirenkama politika, bet manau, kad yra rimtesnių nusikaltimų, kuriuos reikia tirti ir teisėsaugai jais užsiimti. Žinoma, tolerancijos politikos negali būti, tai yra administracinis nusižengimas, tačiau šiuo atveju, kai taikom BK, mes tampame policine valstybe. Kiekvieno smulkaus prasižengimo negalime kriminalizuoti ir mojuoti baudžiamuoju kodeksu, mes ir taip esam kriminalizavę per daug atskirtų veikų“, - aiškina teisininkė.
Baudžiamasis kodeksas problemų neišspręs?
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė netiki, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas išspręs esamas problemas. „Kol buvo galimybė pasirinkti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, tai kiekvienu atveju buvo vertinamas įvairių aplinkybių kompleksas, siekiant nuspręsti, ar ta veika yra tokio pavojingumo, kad už ją turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai dabar tik baudžiamoji atsakomybė nurodo. Bet žinot, aš tikiuosi, kad sveikas protas egzistuoja. Ar tikrai šitos veikos turėtų tapti baudžiamojo persekiojimo prioritetu nuo sausio 1 dienos? Ar tikrai visais atvejais baudžiamosios atsakomybės taikymas pasiekia norimus tikslus?“, - klausia specialistė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė nemano, kad atsakomybės pirmasis prioritetas turėtų būti noras padėti žmogui. „Pirmiausia yra žmogus, kuriam reikia pagalbos ir žmogaus teisių užtikrinimas., tai yra esminiai kampai iš kurių turi būti suformuota subalansuota politika. Ekspertai labai aiškiai pasisako už tai, kad valstybės turi kurti ir galvoti apie alternatyvas įkalinimo bausmėms. Mes šiuo atveju nekalbam apie ilgalaikį įkalinimą, gali būti ir laisvės suvaržymas. Vien tik užkardymas neteisėtų veiklų ir baudimas nėra priemonė, kuriomis reikia spręsti labai aktualias problemas. Lietuvoje mes nekalbame apie narkotikų legalizavimą, mes kalbam apie teisingą požiūrį ir kaip spręsti tas problemas, kurios kyla. Mes turime sustoti ir labai gerai apgalvoti ir apsispręsti, kokia bus narkotikų politika Lietuvoje ateinančius 10 metų ir kaip mes subalansuotai spręsime tas problemas", - teigia I. Juozapavičienė
