Nuo Azijos cunamio nešamos mirties pabėgusi klaipėdietė Kristina Kekytė dar Kalėdų naktį jautė, kad gamta kažkam ruošėsi: virš Maldyvų rojaus kabojo ryški pilnatis, vandenyno lagūna netikėtai nuseko, prasidėjo musoninė liūtis, o ore tvyroje slogi įtampa.
Išskirtiniame interviu "Vakarų ekspresui" mergina prisipažino, kad ją ir jos draugus nuo mirties išgelbėjo penkios minutės - jei poilsiautojai į vandenyną būtų pasinėrę anksčiau, cunamio nasruose būtų daugiau aukų.
Kristina pasakojo, jog dabar jai atrodo labai ciniška, kad tuo metu, kai vietiniai Full Moon salos gyventojai iš baimės sulipo į medžius, ant namų stogų, gyvenime cunamio dar nematę klaipėdiečiai reagavo savaip: "Linksmų švenčių", - vilkėdami Senelio Šalčio kepurėmis linkėjo jie.
Gamta ruošėsi
Ar prieš katastrofišką Indijos vandenyno valstybėms žemės drebėjimą ir cunamį Maldyvuose kas nors įtarė nelaimę?
Tiesą pasakius, išvakarėse, Kalėdų naktį, jaučiausi labai ne sava. Ore tvyrojo slogi įtampa, svaigo galva nuo pakitusio slėgio.
Narų rojuje vadinamoje Full Moon saloje mes ilsėjomės jau beveik dvi savaites, todėl labai nustebome, kad Kalėdų naktį lagūnoje dingo vanduo, o virš skaistaus vandenyno kabojo ryški pilnatis. Vėliau parpliupo lyti musonine liūtimi.
Gamta kažkam ruošėsi... Mes net ėmėme juokauti, kad čia - pernelyg ramu, norisi kokių nors nuotykių. Draugas tarsi žinodamas leptelėjo apie cunamį arba žemės drebėjimą.
Kaip reagavote, kai iš vandenyno atriedėjo cunamio banga?
Atsikėlėme ketvirtą ryto, gėrėme kavą. Staiga mūsų atolo namelis ėmė drebėti. Jį kratė gal keletą minučių. Kad tai buvo iki mūsų atvilnijęs silpnas, o prie Sumatros salos siekęs net 9 balus stiprumo žemės drebėjimas, žinoma, nė nenutuokėme. Manėme, kad namelis slenka.
Šeštą ryto, kaip ir kasdien, išsiruošėme į kitą salos galą, kur buvo įrengtas nardymo centras. Pasiėmėme fotoaparatą, vaizdo kamerą. Buvau rami.
Tačiau vilkdamasi naro kostiumą persirengimo kambarėlyje pastebėjau, kad pro lentomis nuklotas grindis ėmė sunktis vanduo. Nustebau, nes persirengimo namelis turėjo dviejų metrų "kojas". Tai, kas vėliau įvyko, man užgniaužė kvapą.
Atsidūrė spąstuose
Kaip tau pavyko išsigelbėti nuo cunamio bangos?Aš išlindau ir pasižiūrėjau, kas vyksta paplūdimyje. Nuo vandenyno link mūsų riedėjo didžiulė banga. Ji milžiniška jėga tėškėsi į krantą. Skubiai užsidariau namelyje ir palaukiau, kol ji praeis.
Po pirmosios bangos išbėgau ir dūmiau iš ten. Draugai poilsiautojai jau stovėjo, pasislėpę už atokesnio namelio. Tuomet vandenynas pakėlė dar vieną bangą, kuri sugriovė tiltą, namelius. Tarp namelio, vandenyno ir nuolaužų mes atsidūrėme spąstuose, tarsi saloje, iš kurios nepavyko pasprukti.
Slūgstantis vanduo iš mūsų gretų pasiglemžė nardymo instruktorę, draugas užstrigo ant tilto nuolaužos. Laimei, jiems pavyko virve saugiai pasiekti krantą.
Niekas nenukentėjo?
Atsigavusi po šoko instruktorė susiėmė už širdies ir paaiškino, kad jei bangos metu būtume buvę vandenyje, ji mus tiesiog ištaškytų į namelius, tvoras, laivus... Maldyvų salose taip žuvo per 50 gyventojų. Mus išgelbėjo penkios minutės.
Reagavo neadekvačiai
Ar supratote, kas vyksta?
Grįžome į savo namelį ir pamatėme, kad viskas, kas buvo jame - sušlapę. Nešiojamasis kompiuteris, asmeniniai daiktai. Po to dingo elektra, ėmė "lūžinėti" telefono ryšys.
Vakarop, elektrai atsiradus, visiems atjungė televizijos programas.
Mes nieko nesupratome, nes nesame vietiniai ir nežinome, kas šiuose kraštuose - įprasta, o kas - ne. Manėme, kad tokių bangų pasitaiko, tad reagavome nuotaikingai.
Apsimovę Senelio Šalčio kepures keliavome po salą ir visus sveikinome su šventėmis.
O vietiniai?
Jie buvo sulipę į medžius, išsprogusiomis iš išgąsčio akimis. Kiti valandų valandas sėdėjo ant namų stogų. Mes jų nesupratome.
Kaip sužinojote, kas iš tiesų vyksta Pietryčių Azijoje?
SMS žinutėmis. Tuomet nejuokais susirūpinome ir nutarėme palikti Maldyvų salyną. Tai mums pavyko padaryti tik kitą dieną po cunamio, nes sostinės Male oro uostas ilgokai neveikė. Matėme, kaip lėktuvai nesileidžia, apsuka ratą ir skrenda kitur. Oro uostas buvo apsemtas.
Kai tik buvo įmanoma, ėmėme rūpintis grįžimu atgal. Oro uoste ir išvydome tikrąjį Azijos siaubą, nes ten veikė televizoriai. BBC, CNN transliavo košmariškus vaizdus iš Šri Lankos, Indijos, Tailando... Supratome, kad televizijos programas todėl ir buvo išjungę - kad Maldyvų salose nekiltų panika.
Oro uoste žmonės džiovino šlapius rūbus, ta vieta priminė internacionalinį turgų. Mes jau nebesirinkome, kur vykti, svarbiausia - pabėgti iš ten. Viskas suniokota, sugriauta, nardyti nebeįmanoma.
Ar kelionių agentūra jūsų neapleido?
Džiugu, kad ne. Jie skambino, teiravosi. Per tarptautinius partnerius pavyko gauti bilietus ir vos per parą grįžti į Klaipėdą.
Žinoma, patyrėme materialinę žalą, teko nutraukti atostogas, tad tikimės, kad agentūra padengs mūsų nuostolius. Jie daug žadėjo.
“Vakarų ekspresas” (www.ve.lt)
