TV3 medicinos laidai „Diagnozė: viltis“ gydytojas hematologas Igoris Trociukas jau rytoj 11.00 val. pasakos: „Šiuo metu registre yra virš 20 milijonų potencialių donorų, Lietuvoje – 8 tūkstančiai. Jeigu surandame visiškai tapatų donorą, tai transplantacijų rezultatai būna labai artimi giminingiems transplantams“.
Dažnai kaulų čiulpų persodinimas tampa vienintele išeitimi sunkiai sergantiems ligoniams. 25 metų Renata Kazlaitė dabar ramiai gali kalbėti apie ligą, kurią įveikė – kraujo vėžį. Renata susirgo būdama vos 12 metų ir gyvybę jai išgelbėjo sesuo, tapusi kaulų čiulpų donore.
Moteris prisipažįsta – nors ir suprato, kad labai serga, niekada neprarado optimizmo. „Aš tikėjau savo svajonėmis, ateitimi, kūriau planus ir visiems kiekvieną dieną kartojau: „Aš iš čia išeisiu, aš labai greitai išeisiu, o paskui sugrįšiu ir išgydysiu visus vaikus savo tikėjimu“, – TV3 žiūrovams pasakos sunkią ligą įveikusi kaunietė.
Tuomet dvylikametė R. Kazlaitė, skirtingai nei dauguma jos bendraamžių, kieme žaidžiančių su lėlėmis, buvo priversta suaugti per pusmetį. Diagnozė, kuri buvo nustatyta mergaitei, iki tol neturėjusiai jokių sveikatos sutrikimų apvertė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimą. Kauno klinikose jai buvo atlikta kaulų čiulpų punkcija, po kurios paaiškėjo, kad kraujo gamyba yra sutrikusi. Mergaitei teko vykti į Vilniaus Santariškių klinikas, jos sveikata sparčiai prastėjo.
„Niekur negalėdavau išeiti, vienu metu ligoninės lovoje neatsikeldama praleidau pusantro mėnesio. Neturėjau nė kiek jėgų, taip pat pakilti neleido visi prie manęs prijungti aparatai ir lašelinės“, – skaudžia patirtimi dalinsis Renata.
Ištyrę visus šeimos narius, medikai patvirtino, kad penkeriais metais vyresnė Renatos sesuo tinkama būti kaulų čiulpų donore. Atlikus pilną nejautrą iš jos stuburo buvo paimtas reikalingas kaulų čiulpų kiekis. „Aišku, buvo sunku – sesuo alpdavo, slėgė ligoninės aplinka, tačiau šeimoje net nekilo diskusijų atsisakyti būti donore, to nedaryti“, – pasakoja moteris.
Jeigu giminingo kaulų čiulpų donoro rasti nepavyksta, gydytojai tokiais atvejais gali rinktis iš dviejų kitų galimybių. Iš pradžių pacientams taikomas labai stiprus imunosupresinis gydymas, kurio veiksmingumui įvertinti būtina išlaukti 3-4 mėnesius. Jei imunosupresinio gydymo rezultatai nėra geri, pacientui ieškoma negiminingų kaulų čiulpų donorų Pasaulio registre.
Tačiau pastaruoju metu kaulų čiulpai kaip kamieninių ląstelių šaltinis naudojami vis rečiau. Kur kas dažniau donorai kaulų čiulpus dovanoja kitu būdu. 5-6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje. Ši procedūra vadinama afereze. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui, kurio laukia ne tik ilgas ir varginantis gydymas, bet ir izoliacija.
Kaulų čiulpų transplantacijos ir intensyvios chemoterapijos skyriaus vedėjas, gydytojas I. Trociukas pasakoja, kad izoliacija – sudėtingas procesas pacientui: „Tai nėra visiškas kalėjimas, žmogų galima lankyti, bet tik su kaukėmis. Jeigu pacientas pradeda karščiuoti, bet kuriuo paros metu iškart jam imame pasėlį, skiriami labai plataus veikimo antibiotikai. Taip stengiamasi apsaugoti pacientus ir tai veikia, tačiau kartais pasitaiko rimtų infekcinių komplikacijų ir dalis žmonių, organizme neturėdami jokios gynybos, deja, neatlaiko“.
Atsargumas būtinas, nes kaulų čiulpų transplantacija yra susijusi su didele komplikacijų rizika. Ji priklauso nuo įvairių veiksnių, taip pat ir nuo kraujo ligos rūšies, transplanto rūšies ir paciento amžiaus bei sveikatos būklės. Nors vieni žmonės beveik nesusiduria su transplantacijos problemomis, kitiems gali išsivystyti komplikacijos, dėl kurių gali prireikti gydymo ar hospitalizacijos. Kai kurios komplikacijos gali būti grėsmingos gyvybei.
Kraujo vėžiu vaikystėje sirgusi Renata kaip dabar atsimena laiką, kurį ji leido izoliuota nuo viso pasaulio. Tokiame „akvariume“ dvylikametė praleido kone penkis mėnesius – nuo vasario iki birželio: „Lankyti galėjo tik šeimos nariai, tačiau įeiti galėjo tik su chalatais, kepurėlėmis, kaukėmis, maišiukais ant kojų ir nudezinfekuoti. Palata buvo tvarkoma kiekvieną dieną, valomos dulkės, visas maistas turėjo būti garintas, jį atnešdavo specialiuose termosuose“.
Periodas kol prigyja kamieninės kraujodaros ląstelės ir atsigamina kraujodara trunka apie 2-3 savaites. Medikai iki prigijimo kone kasdien kartoja kraujo tyrimą, stebi jo dinamiką. Po persodinimo Renata ir jos artimieji kasdien meldė pagerėjimo, deja, jo sulaukė ne taip greit kaip tikėjosi – maždaug po pusantro mėnesio.
Renata buvo pirmoji Lietuvoje, kuriai 2002 metais Vaikų onkohematologijos centre, paėmus kaulų čiulpus iš sesers stuburo, buvo atlikta giminingų kaulų čiulpų transplantacija. Kasmet Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre atliekama apie 120–140 giminingų ir negiminingų transplantacijų sergantiems kraujo vėžiu.
Renata įsitikinusi – Lietuvoje per mažai kalbama apie kaulų čiulpų transplantaciją ir galimybę kiekvienam tapti donorais: „Dažnas iš mūsų turbūt galvoja, kad tai labai didžiulė procedūra, operacija. Galbūt ji išties skamba grėsmingai, bet apie tai reikia kalbėti, supažindinti žmones su tuo, kad dovanoti litrą kraujo, kuris sveikam žmogui atsigamina per porą dienų nekainuoja nieko, bet gali išgelbėti vaikui gyvybę.“
