Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais Lietuvoje gegužės 5 dieną minima pasauline rankų higienos diena. Šią dieną paskelbė ir inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Rankų higienos iniciatyva yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių tobulinimą. Judėjimas planuojamas dešimčiai metų, siekiant paskatinti šalis organizuoti rankų higienos kampanijas ir programas, kurios prisidėtų prie hospitalinių infekcijų prevencijos.
Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Rankų odos raukšlėse, po nagais, žiedais ar laikrodžiais gali kauptis ir daugintis įvairūs mikroorganizmai, kurie tampa užkrečiamųjų ligų priežastimi. Žarnyno užkrečiamosios ligos (diarėjos – viduriavimai) vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis, nes jos nesunkiai gali būti perduodamos net paspaudžiant ranką. Mokslininkai nustatė, kad kai kurių mikroorganizmų išgyvenimo ant rankų trukmė gali siekti net kelias valandas.
Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių galima susirgti šigelioze (bakterine dizenterija), hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija). PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo diarėjos miršta apie 3 milijonus žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rotavirusinė infekcija yra viena iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Kasmet užregistruojama apie 100 milijonų rotavirusų sukeltų viduriavimų. Europos šalyse apie 17 proc. visų diarėjų sudaro norovirusinė infekcija, kuria daugiau serga suaugę žmonės. Apie 3,5 milijonų rotavirusų sukeltų viduriavimų diagnozuojama vaikams iki 5 metų amžiaus. Deja apie 200 iš jų miršta. Išanalizavus pastarųjų metų Lietuvos gyventojų sergamumo statistiką, nustatyta, kad sergamumas užkrečiamosiomis ligomis didėja. Aktualia problema išlieka per maistą plintančios užkrečiamosios ligos. Susirūpinimą kelia ir virusinių žarnyno infekcijų plitimas.
Nedžiuginantys statistikos duomenys rodo, kad dalis gyventojų vis dar nesirūpina savo sveikata ir nepakankamai žino apie rankų higienos svarbą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių apie 3 tūkstančius atvejų sudaro rotavirusinis gastroenteritas. 2012 m. užregistruoti 375 protrūkiai (susirgo 1036 asmenys):127 rotavirusinės infekcijos, 19 norovirusinių infekcijų, 13 virusinio hepatito A, 51 salmoneliozės, 13 kitų bakterinių etiologijų ir 152 nenustatytos etiologijos. Nustatyta, kad 334 protrūkiai (89 proc.) kilo šeimose dėl netinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis buvo rotaviruso ir Salmonella sukėlėjai. Vaikų ugdymo įstaigose buvo užregistruoti 24 protrūkiai, 13 protrūkių – maitinimo įmonėse, 3 protrūkiai buvo siejami su maistu, kuris buvo pagamintas namuose, 1 protrūkis buvo užregistruotas bendruomenėje. Vaikų ugdymo įstaigose kilo 8 rotavirusinės infekcijos protrūkiai, 3 virusinio hepatito A ir 10 nenustatytos etiologijos protrūkių. Prekybos ir maitinimo įmonėse kilo 11 salmoneliozės ir 5 nenustatytos etiologijos protrūkiai.
Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną su maistu, per nešvarias rankas ir įvairius aplinkos daiktus (žaislus, virtuvės, stalo inventorių). Diarėjų pagrindiniai rizikos veiksniai yra vištų kiaušiniai (šiluma neapdorotų kiaušinių vartojimas), nepakankamas terminis maisto apdorojimas, netinkama rankų higiena prieš gaminant maistą ir po sąlyčio su žalia mėsa.
PSO teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų. Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama apie 90 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari namų, darbo, gamybinė aplinka. Svarbu žinoti, kad neplautomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir nosies ar akių gleivinių, nes taip galima užsikrėsti įvairiomis infekcijomis.
Mokslininkai atliko rankų plovimo įpročių pasinaudojus viešaisiais tualetais tyrimą ir nustatė, kad dalis žmonių neplauna savo rankų taip, kaip pridera. Tik vienas iš trijų žmonių pakankamai muilino ir tinkamai plovė rankas. Rankų higienos turi būti mokoma nuo pat mažens. Naujausi tyrimai parodė, kad net 40 proc. vaikų, pasinaudoję tualetu, nenusiplauna rankų su muilu, o apie 30 proc. neplauna jų ir prieš valgį.
Kada reikia plauti rankas?
Rankos yra plaunamos visada, kai jos nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.
Rankų plovimo taisyklės
1. Prieš plaudami rankas nusimaukite žiedus, laikrodžius. 2. Sudrėkinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu. Ant rankų paviršiaus užpilkite skysto muilo (jis tinka geriau už gabalinį, nes ant gabalinio muilo gali „apsigyventi“ bakterijos). 3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite išorines ir vidines rankų puses, riešus apie 20 s. 4. Trinkite delną į delną. 5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses. 6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses. 7. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus ir panages. 8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais). 9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne. 10. Kruopščiai nuplaukite rankas. 11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu. 12.Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą. 13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.
Švarios ir tvarkingos rankos ne tik puošia žmogų, bet gali apsaugoti nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.
Vasara yra palankus metas žarnyno užkrečiamosioms, kirmėlinėms bei grybelinėms ligoms plisti. Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta, kai temperatūra yra nuo 24 iki 30 laipsnių šilumos. Užterštose smėlio dėžėse vaikai nesunkiai gali užsikrėsti echinokokoze, toksoplazmoze, mikrosporija bei kitomis parazitinėmis užkrečiamosiomis ligomis. Neleiskite vaikams žaisti šunų ir kačių teršiamose smėlio dėžėse, aikštelėse ir parkuose. Daugelio užkrečiamųjų ligų išvengsite, jeigu skirsite pakankamai dėmesio jų profilaktikai.
Straipsnį pagal Pasaulio sveikatos organizacijos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė
