Ieškodami atsakymo į šį klausimą medikai galiausiai padarė išvadą, kad sveikata labai priklauso nuo emocijų. Nuo to, kaip jautriai reaguojame į gyvenimo sunkumus, ar dažnai pykstame ant aplinkinių. Pasirodo, emociniai veiksniai daugelio žmonių gyvenime yra pagrindiniai, sukeliantys galvos skausmus. Tačiau toli gražu ne vieninteliai...
Kartais galvos skausmai išties būna psichogeninio pobūdžio – t. y. sukelti ypatingos emocinės būsenos. Jie būdingi, pavyzdžiui, pradinėms depresijos stadijoms. Tačiau priežastimis, kodėl skauda galvą, gali būti ir didelis stresas, ir nerimas, ir jaudulys, taip pat vidinis kaltės jausmas, pyktis ar baimė. Taip yra dėl to, kad visi šie jausmai gali sukelti ilgalaikius veido, pečių, kaklo raumenų spazmus. Įsitempusiuose raumenyse dirginamos nervų galūnės, nervai šį impulsą perduoda smegenims ir galiausiai ima skaudėti galvą.
Išpainiokite savo jausmų kamuolį ir, pasak medikų, galbūt pagerės ne tik nuotaika, bet ir sveikata.
Gerai pasėdėjome...
Būkime atviri: nė vienas pernelyg nesusimąstome apie savo laikyseną, nekreipiame dėmesio į savo kūno padėtį. Dauguma kiauras dienas prasėdime prie stalo ir stebeilijamės į dokumentus ar kompiuterio ekraną – susikūprinę, palenkta galva, perkreipta nugara ir sulenktais keliais. Jeigu užsiėmimas įdomus arba įtemptas, taip galime prabūti valandų valandas nekreipdami dėmesio, kad nepatogu, kad netinkamas apšvietimas vargina akis ir kt.
Tokie dalykai, žinoma, nepraeina be pasekmių. Dėl raumenų įtampos kylantiems galvos skausmams įtakos turi ir fiziniai veiksniai: ilgas sėdėjimas, nepatogiai išlenktas kak-las ar nugara, nuvargintos akys. Skausmas pasiekia kulminaciją, kai susikerta keli skausmo signalai, pasiekiantys smegenis tais pačiais nervų kanalais iš įvairių kūno vietų tuo pačiu metu.
Dėl ką tik išvardytų priežasčių minėtose kūno dalyse gali susitraukti kraujagyslės ir taip pat sukelti galvos skausmus.
Ilgalaikiai kaklo, pečių, veido ir apskritai galvos raumenų spazmai, suprantama, veikia kraujagysles ir sutrikdo kraujotaką. Deguonies pristigę raumenų audiniai ima badauti, juose susikaupia skausmą sukeliančių toksinų (medžiagų apykaitos proceso metu susidarančių šalutinių produktų).
Anomalus kraujagyslių susitraukimas smegenyse ir jų dangale, veido, odos, burnos, kaklo audiniuose taip pat dirgina kraujagyslių nervų galūnes ir sukelia skausmą.
Migreniniai galvos skausmai yra kaip tik kraujagyslinės kilmės. Nuo jų gerokai dažniau kenčia moterys. Tai gali būti susiję su hormono estrogeno lygio pakitimais organizme per menstruacijas, vartojant kontraceptikus ir pan.
Aminai, nitritai, kofeinas...
Kraujagyslinius galvos skausmus taip pat gali sukelti maistas, kuriam žmogus yra jautrus galbūt pats to nežinodamas. Tarp produktų ypač dažnai pasitaiko tokių, kuriuose gausu aminų ir nitritų.
Nitritai jau ne vieną šimtmetį naudojami mėsai konservuoti – jie suteikia ypatingo skonio ir „skanią“ rožinę spalvą. Jų apstu konservuotoje jautienoje, sūdytoje mėsoje, dešrelėse, saliamyje, kiaulienoje.
Aminai gali sukelti galvos skausmus priversdami kraujagysles susitraukti ir išsiplėsti. Jų yra tokiuose produktuose kaip vynas, sūris, įvairūs marinatai, garstyčios, pipirai, kepenys, inkstai, kiauliena, rūkyta mėsa, bananai, slyvos, ananasai, pupelės, riešutai, svogūnai, šokoladas, vanilė, citrusiniai vaisiai, sojų padažas.
Savaime šie produktai jokiu būdu nėra kenksmingi, tačiau jei dažnai kamuoja galvos skausmai, galbūt vertėtų pagalvoti apie aminus.
Kofeinas didina galvos skausmų riziką, tačiau ne dėl to, kad jis susiaurina kraujagysles, o todėl, kad jos vėl išsiplečia, kai kofeino poveikis baigiasi.
Ko jums trūksta?
Geležies deficitas organizme didina galvos skausmų tikimybę, nes sumažėja kraujo galimybės pernešti deguonį. Kad kompensuotų deguonies stygių, kraujagyslės išsiplečia labiau nei normaliomis aplinkybėmis. Tai gali išprovokuoti skausmą.
Daugumai dėl migrenos kenčiančių žmonių stinga B grupės vitaminų, būtinų nervų sistemai normaliai funkcionuoti. Stresas – gerai žinomas vitamino B „degintojas“ organizme.
Tačiau svarbiausias dalykas, jeigu jus kamuoja galvos skausmai, – apsilankyti pas gydytoją. Tik jis gali nustatyti diagnozę ir skirti gydymą.
Ilona STONKUVIENĖ
