Visi Pakruojo, Prienų, Raseinių ir Vilniaus gyventojai, norintys pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, praėjusį savaitgalį galėjo tai padaryti.
Šeštadienį ir sekmadienį Pakruojyje ir Prienuose skiepytis šia vakcina galėjo bet kuris rajono gyventojas. Vilniuje visi pilnamečiai savivaldybės gyventojai vakcinuotis buvo kviečiami netikėtai likus šimtui vakcinos dozių. O Raseiniuose paskutinės šios vakcinos dozės į prioritetus nepatenkantiems gyventojams bus suleistos dar šią savaitę.
Pakruojyje gyventojai nenori „AstraZeneca“
Dar praėjusios savaitės pradžioje Pakruojo rajono savivaldybė visus gyventojus, norinčius pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, kvietė registruotis skiepui savaitgalį. Panašu, kad pasiūlymu rajono gyventojai susidomėjo – vos per parą nuo informacijos paskelbimo, vietos savaitgaliui buvo užpildytos.
Pakruojo rajono meras Saulius Margis sako, kad sprendimas leisti vakcinuotis visiems buvo priimtas atsižvelgus į tai, jog „AstraZeneca“ vakcina gyventojų nėra mėgstama. Šiame rajone ja skiepytis vengia net ir jauni, vidutinio amžiaus gyventojai, o ką jau kalbėti apie prioritetines grupes.
„Prioritetinėms grupėms jau mes esame kelis kartus pasiūlę „AstraZeneca“, tai norinčių nebėra, tiesiog laukia kitų vakcinų – „Moderna“, „Pfizer“. Todėl ir nusprendėme „AstraZeneca“ siūlyti kitoms amžiaus grupėms.
Matėme, kaip sekėsi „AstraZeneca“ siūlyti jaunesniems, pavyzdžiui, abiturientams, kurie masiškai jos atsisakinėjo ir prašė „Pfizer“, matėme, kaip vyksta su 65+, 55+, matydami, kad jau yra susikaupusi vakcina, nusprendėme duoti visiems, kad negulėtų vakcina šaldytuvuose, nebūtų sandėliuojama. Išnaudoti visą ir taip greitinti ir gerinti skiepijimo procesą“, – tv3.lt pasakoja S. Margis.
S. Margis sako, kad rajonas neseniai buvo gavęs 700 „AstraZeneca“ vakcinos dozių. 400 jų skyrė pirmam gyventojų skiepui, o kitus 300 panaudojo gyventojus skiepyti antrą kartą.
Bendrai per savaitgalį buvo paskiepyti 400 gyventojų. Tokie yra rajono vakcinavimo pajėgumai – per dieną Pakruojis gali paskiepyti apie 200 gyventojų.
Iš norėjusių pasiskiepyti savaitgalį didžioji dalis, kaip sako S. Margis, buvo jauni žmonės tarp 25 m. ir 40 m. amžiaus, tačiau skiepijosi ir vyresni, ir jaunesni.
Pakruojo rajono meras pasakoja, kad aukštesnėse prioritetų grupėse esantiems gyventojams vakcina buvo siūlyta net kelis kartus ir tik jiems skiepytis nesutikus, skiepą buvo nuspręsta pasiūlyti visiems norintiems.
S. Margis teigia, kad visi, priklausangtys prioritetinėms grupėms ir nesutikę skiepytis, pageidauja „Pfizer“, „Moderna“ arba „Johnson&Johnson“ vakcinų.
Prienuose skiepijimo „akcija“ vyko pirmą kartą
Prienų savivaldybė praėjusį savaitgalį vakcinuotis „AstraZeneca“ taip pat kvietė visus norinčius. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas sako, kad taip padaryti buvo nuspręsta pamačius, kad susikaupė nemažai „AstraZeneca“ vakcinos.
Prienuose tokia „akcija“ daryta pirmą kartą.
„Žinome, kad vyresnių amžiaus grupių žmonės yra raginti kelis kartus ir jie vis atidėlioja, renkasi kitą vakciną, dalis šiaip dėl sveikatos problemų nesiskiepija. Nutarėm savaitgalį leisti registruoti gyventojus, kurie nori. Pabandėm tai padaryti“, – tv3.lt sako A. Vaicekauskas.
Bendrai savivaldybė turėjo apie 400 dozių „AstraZeneca“ vakcinos likutį. Kaip sako meras, gyventojai skiepui registravosi aktyviai ir likutis buvo išnaudotas.
„Pradžioje ne visai tiksliai iškomunikavom, kad skiepijam, pradėjo skambinti ir iš kitų savivaldybių žmonių, kai kurie ir užsiregistravo. Paskui savo skelbimą patikslinome, kad skiriam šitą savaitgalį savo savivaldybės gyventojams. Tikrai tą skaičių greitai surinkome. Kiek domėjausi, skiepijimo procesas vyko sklandžiai“, – komentuoja Prienų rajono meras ir priduria, kad beveik visi, kurie buvo užsiregistravę, skiepytis atvyko.
A. Vaicekauskas sako, kad savaitgalį skiepui rajone kone aktyviausiai registravosi jauni, maždaug trisdešimties metų amžiaus asmenys. Tačiau buvo ir pavienių vyresnio amžiaus, maždaug šešiasdešimties sulaukusių žmonių.
Šiuo metu, kaip sako meras, norėtųsi, kad aktyviau skiepytųsi vyresnio amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, vyresnių nei 80 m. amžiaus gyventojų rajone yra paskiepyta maždaug pusė.
„Priežastys aiškios. Jie raginti kelis kartus, jie visi turi begalę įvairių šalutinių ligų, tiesiog žmonės bijo. Gal jų požiūris pasikeis, kai jų artimieji, giminės susiskiepys, gal pavyks dar juos kai kuriuos prišnekinti ir paskiepyti“, – sako A. Vaicekauskas.
Raseiniuose sunaudos visą likutį
Raseiniuose „AstraZeneca“ vakcina visi norintys skiepytis buvo kviečiami visą praėjusią savaitę. Skiepijami visi norą išreiškę gyventojai bus iki trečiadienio.
„Mums sekasi labai gerai. Iš 1,5 tūkst. gautų „AstraZeneca“ vakcinų, liko tik 490, kurios jau irgi yra užsakytos, jau žmonės sukviesti. Baigsime trečiadienį visas „AstraZeneca“ vakcinas“, – tv3.lt komentuoja Raseinių meras Andrius Bautronis.
Kol kas Raseiniuose gyventojai su dideliu užsidegimu į „AstraZeneca“ vakciną nežiūri. Kaip sako meras, savivaldybei „reikia įdėti pastangų“, kad gyventojai šio gamintojo vakcina skiepytis sutiktų.
Tačiau yra ir tokių, kurie vakcinos prašo ir skiepijasi noriai. Pasak mero, „atsiranda žmonių, kurie nori kuo greičiau įgauti imunitetą ir galimybę judėti, vykti. Tie žmonės naudojasi ta galimybe ir skiepijasi.“
Per tą laikotarpį, kai gali skiepytis visi gyventojai, Raseiniuose aktyviausiai skiepo prašė darbingo amžiaus žmonės.
Šiuo metu Raseinių rajone, kaip sako meras, yra paskiepyta virš 70 proc. senjorų. Likusieji dėl skiepo dar svarsto.
Netikėtai visus pakvietė ir Vilnius
Skiepytis „AstraZeneca“ vakcina visus norinčius savaitgalį kvietė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas Karolis Žukauskas savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad „Litexpo“ vakcinavimo centre likus 100 „AstraZeneca“ vakcinos dozių, atvykti pasiskiepyti gali bet kas.
„Litexpo vakcinavimo centras šiandien baigė darbą, bet liko apie 100 „AstraZeneca“ vakcinos, kurios negalim išmesti (o liko, nes gana chaotiška diena dėl registracijos bugų buvo).
Kas norite – važiuokite į Litexpo DABAR, ten iki 21 val. skiepys atvykusius pirmąja doze. Gali būti bet koks amžius VIRŠ 18 METŲ.
Turėkit mintyje, kad vakcinų tik šimtas, jei bus daugiau žmonių, man pasakys, iškart papildysiu šį postą. Kol nėra papildyta, vadinasi, dar tiek žmonių nesusirinko.
Siūlykit draugams, vaikams ir pan., kad nereikėtų išmesti nė lašo“, – šeštadienį pranešė K. Žukauskas.
Netrukus jo įrašas socialiniuose tinkluose buvo atnaujintas, mat atsirado daug vakcinuotis norinčių vilniečių.
„JAU UŽSIPILDĖ, čia buvo greit. Nebevažiuokite, ir atleiskit, jei šią info pamatėt jau kelyje – laukit kito karto ar savo eilės. Ačiū sureagavusiems, išgelbėjom visas vakcinas!“ – rašė K. Žukauskas.
Šimonytė saviveiklą vertina kritiškai
Dar praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė sakė kritiškai vertinanti kai kurių savivaldybių veiksmus vakcinavimo procese. Nors premjerė ir sutinka, kad pagrindinis tikslas – paskiepyti kuo daugiau gyventojų, tačiau atkreipė dėmesį, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų negavo pirmosios vakcinos dozės, tad savivaldybės pirmiausia turėtų susitvarkyti su šia grupe, kuriai koronaviruso grėsmė didžiausia, o tik vėliau prioritetų eile eiti žemyn.
„Man truputį nelabai pasitenkinimą sukelia tai, kad vis dar turime nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar nėra paskiepyti, o labai norime judėti eile žemyn. 35, 25, kas mažiau, pagal tokį principą.
Mums visą laiką grįžti ir prisiminti, kad iš tų žmonių, kuriuos kiekvieną dieną mes prarandame, kurie miršta dėl kovido, absoliučiai didžioji dalis, kaip ir buvo, taip ir išlieka žmonės, kurie yra 65+. Jeigu mes tik ką galime padaryti kažką papildomai, mes tą ir turime daryti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pastebėjo, kad Pakruojis jau skiepija vyresnius nei 18 metų, nors pagal vyriausių pagal amžių gyventojų grupės skiepijimą yra apatiniame savivaldybių dešimtuke.
„Ar nebėra jau daugiau ką skiepyti? Aš suprantu, kad tam tikras lankstumas yra būtinas, kad turėtum taip vadinamą masto efektą. Pagrindinis tikslas turėti kuo didesnį procentą visuomenės, kuri būtų paskiepyta. Net ir to procento siekiant, veiksmų logika turi remtis tam tikrais dalykais“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Aš suprantu, kad savivaldybė nori geresnio rezultato, sunaudoti vakcinas, bet tuo pačiu metu reikia suderinti keletą tikslų, tai yra sunku, bet tą reikia daryti“, – pridūrė ji.
Merai turi atsakymą Šimonytei: prašo daugiau laisvės
Premjerės kritikos sulaukę merai prašo I. Šimonytės daugiau pasitikėjimo. Esą merai patys stebi situaciją savo savivaldybėse, tad patys geriausiai ir išmano vakcinavimo sistemos problemas.
Pakruojo meras S. Margis sako, kad sprendimas skiepyti visus gyventojus ir buvo priimtas merams pastebėjus šio proceso problemas.
„Yra sudėlioti grafikai, yra sudėliotos taisyklės, kaip tai daryti, bet gaunamų vakcinų kiekiai (netenkina – aut. past.) – žmonės nori tokiomis ir tokiomis vakcinomis skiepytis. Šiai dienai „AstraZeneca“ labai nepaklausi ir kad paskiepytume ir jos nesandėliuotume, mes priėmėm tokį sprendimą.
Tiesiog skirstant skiepus iš Vilniaus ir rajonams duodant galėtų įvertinti, kiek kokiame rajone yra kokie procentai, kiek kuri savivaldybė atsilieka nuo bendro valstybinio paskiepyto procento, galėtų ir pakoordinuoti iš tikrųjų.
Jei Pakruojyje trūksta paskiepyti kokių 300 žmonių, kad pasivytų bendrą 65+ paskiepytų žmonių skaičių, tai tiesiog pasiskambinkit su savivalda ir pasiderinkit. Jeigu jums trūksta, prašom, paskirkite tiems rajonams, kur trūksta ir reikia patempti“, – komentuoja S. Margis.
Jam antrina ir Raseinių rajono meras A. Bautronis.
„Nebūčiau linkęs taip griežtai vertinti, kaip vertino premjerė. Mes einame tuo keliu ir ta pozicija, kad geriau vakcina yra suleista žmogui negu kaupiama šaldytuve. Tokiu būdu didinant visą paskiepytų žmonių populiaciją.
Juk mums reikia visais įmanomais būdais pasiekti bent 70 proc. populiacijos, tai vardan to, ar 100, ar 200, ar 1000 vakcinų „AstraZeneca“ neims, jei bruksime per prievartą, tai šiandien paleidus ją savanoriškai ir leidžiant skiepytis ne prioritetiniams asmenims, ji tiesiog nebelaikoma šaldytuve, o prisideda prie žmonių populiacijos skiepijimo“, – sako A. Bautronis.
Merai prašo daugiau Vyriausybės pasitikėjimo – esą jie geriausiai supranta situaciją rajonuose.
„Reikėtų pasitikėti savivalda, mes tikrai nenorime padaryti blogiau. Mes jaučiame situaciją savuose rajonuose, merai jaučia, vakcinavimo komanda, kuri koordinuoja vakcinacijos procesą. Žiūrime, kokie žmonės ateina, kiek atsisako. Matome, kad norint panaudoti, reikia priimti kai ką lanksčiau priimti. Pabandėme padaryti tai ir matome, kad yra norintys, tad duokime jiems“, – sako Pakruojo meras S. Margis.
Merai pastebi Vyriausybės klaidų, tad ragina ministrų kabinetą labiau pasitikėti savivalda ir leisti šiuo klausimu tvarkytis patiems.
„Visos šios pandemijos eigoje mes pastebime, kad kai kurie Vyriausybės sprendimai vėluoja, neatitinka nūdienos. Pradedant saviizoliacija, testavimu, dabar skiepijimu. Galvočiau, kad reikėtų labiau pasitikėti savivalda ir tikrai jie nori, kad kuo daugiau žmonių būtų suskiepyti, kad vyresni žmonės pirmiausia būtų paskiepyti ir tą daro“, – komentuoja Prienų meras A. Vaicekauskas.
Visus norinčius skiepys ir Kaunas
Pirmadienį Kauno rajono savivaldybė pranešė, kad gegužės 14–15 dienomis, penktadienį ir šeštadienį, kviečia visus pakaunės gyventojus nuo 18 m. skiepytis „Vaxzevria“ (buvęs pavadinimas „AstraZeneca“) vakcina.
„Norinčius skiepytis, prašome registruotis telefonu 8 609 76 236 nuo pirmadienio (gegužės 10 d.). Konkreti skiepo diena, laikas ir vieta (vakcinavimo centras) asmeniui bus pasakyta registracijos metu“, – rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
„Savivaldybės tikslas – sunaudoti visas vakcinos „Vaxzevria“ dozes. Nenorime, kad jos stovėtų šaldytuve, kai yra daug žmonių, kurie laukia skiepo nuo koronaviruso“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Raminta Grėbliauskienė.
Susitiko su savivaldybių atstovais
Pirmadienį premjerė I. Šimonytė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovais. Kaip tv3.lt sako LSA patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė, susitikimo metu buvo aptarti bendri darbiniai klausimai.
„Kai kurie merai papasakojo, kokia yra situacija jų savivaldybėse, premjerė klausė, kokios gali būti priežastys, kad didėja atvejai. Dažniausiai merai pažymėjo, kad tai susiję su darbovietėmis. Pavyzdžiui, Palangos meras kalbėjo, kad daug žmonių važiuoja iš Klaipėdos dirbti, jie dirba didelėse įmonėse ir t.t.
Kalbėjome apie moksleivių grąžinimą į mokyklas, kokios yra priežastys, kad dauguma savivaldybių nusprendė negrąžinti“, – tv3.lt komentuoja I. Vilūnienė.
LSA atstovės teigimu, susitikimo metu kalbėta ir apie galimybių pasą, testavimą. Neišvengta ir vakcinavimo temos. Buvo pasidžiaugta besirodančiais vakcinavimo rezultatais, aptarta nauja registracijos vakcinai sistema.
Paklausta, kokia yra LSA pozicija dėl to, ar savivaldybėmis nereikėtų daugiau pasitikėti sprendžiant vakcinavimo klausimus, I. Vilūnienė teigia, kad situacija kiekvienoje savivaldybėje skiriasi, tad ir sprendimus dėl vakcinavimo priima pačių savivaldybių vadovai. Bendros LSA pozicijos nėra.
„Mes visada sakėme, kad savivaldybės daug ką gali pačios spręsti, kiek įmanoma. Aišku, egzistuoja ir bendra sistema. Negaliu konkrečiai atsakyti, kadangi kai kurie merai nusprendžia vienaip daryti, kiti kitaip, turi įvairias priežastis – vakcinos kiekiai ir t.t. Tai nėra bendra pozicija, kad visi darome, kaip norime“, – sako I. Vilūnienė.
Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso nuo Covid-19 paskiepyta daugiau nei 777 tūkst. asmenų, tai yra beveik 28 proc. šalies gyventojų.
