Ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose. Be to, pasak jos, planas suderintas su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – akcizų politika, todėl ji teigė mananti, kad iki šiol pirkti pigesnių produktų į šias šalis važiavę žmonės ir toliau tai darys – esminių pasikeitimų neturėtų būti
„Augant atlyginimams ir augant kainoms, matyt, akcizo dalis kainoje tampa santykinai mažesnė. Todėl norint užtikrinti, kad santykinė akcizų pajamų dalis valstybės biudžeto pajamų struktūroje nemažėtų, reikalingas kasmetinis jų didinimo planas. Taip užtikrinama, kad įperkamumas stipriai neaugtų ir vartojimas taip pat būtų linkęs mažėti arba išliktų stabilus“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Prisidedama ir prie sveikatos tikslų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad įperkamumui augant mažiau, vartojimas taip pat būtų šiek tiek apribotas“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, pastaraisiais metais augant vidutiniam darbo užmokesčiui gyventojai gali įsigyti daugiau alkoholio ir tabako gaminių. Anot ministrės, alkoholio vartojimas pastaraisiais metais mažėjo nežymiai, o tabako – tiek cigarečių, tiek kaitinamojo tabako – augo.
Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų: 2025 metais – 39,4 mln. eurų, 2026 metais – 42,1 mln. eurų, 2027 metais – 45,2 mln. eurų.
G. Skaistė teigė, jog iš šių pajamų nebus siūloma panaudoti konkrečiam tikslui.
„Bendroje valstybės pajamų struktūroje (didesni akcizai – BNS) neužtikrins didesnės procentinės dalies, tačiau palaikys tą patį dydį. Jeigu tokio sprendimo nebūtų, 2025 metais, matyt, būtų surinkta apie 50 mln. eurų mažiau“, – teigė ministrė.
„Šios lėšos bus naudojamos bendroms valstybėms biudžeto reikmėms, valstybės paslaugoms finansuoti ir kitiems dalykams“, – pridūrė ji.
Anot G. Skaistės, siūlomas akcizų didinimo planas derintas su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – akcizų politika.
„Visos kaimyninės šalys – tiek Estija, tiek Latvija, tiek Lenkija – planuoja akcizų didinimą, išlaikomas panašus augimo tempas, kaip ir Lietuvoje, todėl, matyt, struktūrinių pokyčių, kurių nebuvo iki šiol, neturėtų nutikti“, – teigė ministrė.
„Turbūt tie žmonės, kurie iki šiol važiuodavo (į kaimynines šalis pirkti – BNS) matydami ekonominę prasmę, matyt, ir toliau važiuos. Tačiau vertinant pokyčius, ką darome mes ir ką daro lenkai, neturėtų iššaukti esminių pasikeitimų žmonių sprendimų priėmimo logikoje“, – kalbėjo G. Skaistė.
Stiprieji gėrimai kitąmet brangų 26 centais, alus – 3 centais, tabakas – 21 centu
Etilo alkoholiui akcizas 2025 metais didėtų 5 proc. iki 2590 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą, 2026 metais – iki 2720 eurų, o 2027 metais – iki 2856 eurų. Dabar jis yra 2467 eurai.
Vynui, kitiems fermentuotiems iki 8,5 proc. stiprumo gėrimams akcizas artimiausius trejus metus augtų 9,8–10,1 proc. Panašiai – 10–10,2 proc. – didėtų ir vyno bei kitų fermentuotų virš 8,5 proc. stiprumo gėrimų akcizai.
Alaus akcizas nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 10,41 euro už produkto hektolitrą, 2026 metais – iki 11,45 euro, o 2027 metais – iki 12,6 euro (šiuo metu – 9,46 euro). Dėl to 0,5 litras alaus kitais metais pabrangtų vidutiniškai 3 centais.
Tuo metu cigarečių akcizas nuo 2025 metų būtų ne mažesnis kaip 147,7 euro už 1000 cigarečių (šiuo metu – 138 eurai), nuo 2026-ųjų – 158 eurai, o nuo 2027-ųjų – 169,1 euro.
Dėl to 20 cigarečių pakelis kitąmet brangtų 0,21 euro.
Akcizai kaitinamajam tabakui ir alternatyviems gaminiams augtų 10,9–11 proc., po 7,8 proc. didėtų akcizų tarifai rūkomajam ir neapdorotam tabakui. Elektroninių cigarečių skysčio akcizai per artimiausius trejus metus augtų po 30,2–32 proc.
Seimui pritarus pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2025 metų sausio 1 dienos.
