Be to, numatoma įtvirtinti, kad suimtojo laikinas perkėlimas iš tardymo izoliatoriaus į policijos areštinę būtų galimas tik teismo nutartimi ir tik dėl bylų nagrinėjimo teisme. Šiuo metu įstatymas leidžia suimtąjį laikinai perkelti ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, kai tai reikalinga ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti.
Teisingumo ministerija informavo BNS, kad darbo grupė sistemiškai vertina suėmimo ir bausmių vykdymo srities teisės aktus bei praktikoje kylančius probleminius aspektus, kas, be kita ko, apima Europos komiteto prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) Lietuvai išsakytą kritiką.
Kaip rašė jau BNS, CPT kritikuoja Lietuvoje paplitusią praktiką laikyti asmenis policijos areštinėse ir sąlygas jose, taip pat kalėjimų perpildymą.
Periodiškai situaciją Lietuvos kalėjimuose ir areštinėse analizuojantys ekspertai pažymi, kad pastabas dėl per ilgai areštinėse laikomų asmenų išsako ne pirmą kartą. Komitetas teigia, jog kelia susirūpinimą, kad ir per pastarąjį ekspertų vizitą 2012 metų pabaigoje „asmenys, kuriems teismas jau buvo paskyręs kardomąją priemonę, vis tiek dažnai buvo laikomi policijos areštinėse pradinį dešimties dienų ar dviejų savaičių laikotarpį“. Naują ataskaitą šį mėnesį pateikęs komitetas kviečia Lietuvos valdžią užtikrinti, kad tokie asmenys būtų skubiai pervežami į įkalinimo įstaigas. Be kitų rekomendacijų, nurodoma vengti asmenų grąžinimo iš įkalinimo įstaigos į areštinę apklausai.
Pasak Teisingumo ministerijos, rengiamas įstatymų pataisas numatoma dar šiais metais pateikti Vyriausybei ir, jai pritarus, Seimui.
Ministerijos aiškinimu, Suėmimo vykdymo įstatymas numato bendrą taisyklę, kad suimtieji suėmimo metu laikomi tardymo izoliatoriuje. Policijos areštinėje jie gali būti laikomi tik išimtiniais įstatymo numatytais atvejais ir toks laikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tampa nebereikalingas. Tačiau praktikoje išties pasitaiko situacijų, kai suimtieji perkeliami po kelis kartus į policijos areštinės ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme.
„Tai kritikuoja CPT, kitos žmogaus teises ginančios organizacijos, su tuo iš dalies sutinka ir Teisingumo ministerija, nes suimtieji pakankamai ilgai laikomi patalpose, kurios nepritaikytos ilgalaikiam kalinimui, jose negali pasinaudoti kai kuriomis savo teisėmis, kurias garantuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (pvz., teisė pasimatyti su sutuoktiniu/sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais ir pan., kurios teritorinės policijos areštinėse nerealizuojamos). Pažymėtina, kad įkalintų asmenų kilnojimą daugiausiai nulemia infrastruktūros, konvojavimo specifika ir kitos aplinkybės“, - teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Kartu ministerija pabrėžia, kad įkalintų asmenų kilnojimo problemą, be kita ko, siekia spręsti siūlydama galimybę apklausas atlikti nuotoliniu būdu.
„Teisingumo ministerija rengia Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios leistų apklausti įtariamąjį ar kaltinamąjį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taip pat paminėtina, kad šiuo metu vykdomas projektas su Šveicarija (iniciatoriai – Nacionalinė teismų administracija). Planuojama nupirkti visoms pataisos įstaigoms ir teismams videokonferencijų įrangą ir tai leis atlikti apklausos ar kitus procesinius veiksmus su suimtaisiais be būtinybės juos pristatyti į teismą. Įgyvendinus šias priemones, tikimasi, kad mažės poreikis asmenis perkelti iš tardymo izoliatorių ar pataisos namų į policijos areštines tyrimo veiksmams atlikti ar teisminiam nagrinėjimui“, - aiškina ministerija.
Nuo kitų metų įsigaliosianti nauja kardomojo priemonė - intensyvi priežiūra (elektroninis monitoringas) - turėtų, pasak ministerijos, apskritai sumažinti suėmimo skyrimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.