Būti apvogtam niekam nėra malonu. Dažnas tai stengiasi nuslėpti net nuo artimiausių draugų. Tad kaip jaustis, kai jūsų bylos detalės su visais asmeniniais duomenimis keliauja tiesiai į namus pas svetimus žmones. Arba dar blogiau – pas pažįstamus ar kolegas.
Gavusi prokurorės laišką sunerimo
Šiaulietė Vilija (tikrasis vardas ir pavardė – red. žinoma) per trumpą laiką dusyk tapo vagių auka.
Neseniai su Vilija socialiniame tinkle susisiekė nepažįstamas žmogus ir pasiūlė pasikalbėti apie įvykdytą vagystę. Moteris nusprendė, kad apie nusikaltimą žino teisėsauga ir vos keli artimi žmonės, kurie niekam apie tai negalėjo išplepėti. Netrukus paaiškėjo, kad žinutės autorius visai netrokšta prašyti išpirkos, o yra toks pats „likimo brolis“.
Vyras taip pat buvo apvogtas. Paaiškėjus, kad tiek prie jo, tiek prie Vilijos ir dar kelių žmonių turto nagus prikišo tas pats žmogus, jų bylos buvo sujungtos į vieną. Nukentėjusysis Vilijos ieškojo, kad papasakotų apie jų bylą kuruojančios prokurorės poelgį. Nukentėjusiajam adresuotame prokuratūros laiške šmėžavo ne tik Vilijos vardas ir pavardė, bet ir jos gyvenamosios vietos adresas.
Iš prokuratūros gautas laiškas šiaulietę Viliją privertė sunerimti. Paaiškėjo, kad ne tik nukentėjusieji gavo informaciją apie vienas kitą, bet ir nusikaltimo vykdytojui buvo patikėti visų jo aukų duomenys – ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė visoms bylos šalims (nukentėjusiesiems ir įtariamajam) išsiuntė tą patį nutarimą su nukentėjusiųjų vardais, pavardėmis ir tiksliais gyvenamosios vietos duomenimis.
Asmens duomenų apsaugos įstatymas galioja ne visiems?
Aiškėja, kad Vilijos istorija – nėra precedento neturintis atvejis. Prokurorė, Generalinės prokuratūros nuomone, nenusidėjo prieš įstatymą.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė teigia, kad tokie atvejai yra įprasti, nes įtariamieji turi visas galimybes išsiaiškinti savo aukų gyvenamąją vietą.
„Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, įtariamasis turi teisę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Joje – visų proceso dalyvių adresai“, – teigia Prokuratūros atstovė spaudai. Anot jos, gyvenamosios vietos adresas yra laikomas reikšminga bylos detale.
„Žmogiška, kad nukentėjusieji to nepageidauja“, – mini E. Martinonienė.Suprantama, kad informacija gali būti reikšminga, kai gyvenamosios vietos adresas sutampa su nusikaltimo vietos adresu, bet jei jie yra skirtingi? Arba kam nusikaltėliui bei kitoms jo aukoms reikia žinoti nukentėjusiojo vardą ir pavardę? Juk ne kiekvienas nori viešinti, pavyzdžiui, keliolikai nepažįstamų ar pažįstamų žmonių, kad buvo apvogtas.
Neprivalo, bet vis tiek daro
Iš asmens duomenų sergėtojų atsakymų galima suprasti, kad asmens duomenis saugančiame įstatyme nenumatyti dvigubi standartai.
„Tiek teismai, tiek prokurorai savo veikloje turi vadovautis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, jeigu jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose su asmens duomenimis susiję klausimai nėra konkrečiai reglamentuoti“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė. Prokuratūros atstovės teigimu, prokurorai nėra įpareigoti atskleisti žmonių gyvenamąją vietą ikiteisminio tyrimo metu – tokio pobūdžio rekomendacijos jiems nėra nustatytos.
Asmens duomenų sergėtojai nesikiša
Anot VDAI atstovės, asmens duomenų tvarkymas, įskaitant teikimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui. „Pavyzdžiui, duomenų subjektas duoda sutikimą. Tuo atveju, jei nėra nė vieno iš asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi“, – tvirtina VDAI atstovė. Visgi į tai asmens duomenis sergėjanti institucija neturi teisės kištis, kaip minėtu atveju pasielgė Vilijos ir kitų žmonių bylai vadovavusi prokurorė.
„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose“, – sako R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė. Tie, kurie baiminasi dėl savo saugumo įtariamiesiems gavus jų adresus, turi bent vieną išeitį.„Nukentėjusieji visada turi galimybes rašyti skundą. Jie padeda formuoti naują praktiką“, – mini E. Martinonienė.
