Nors melanoma dažniausiai suserga šviesios odos žmonės, tačiau ir tamsiaodžiai neišvengia vienos iš pavojingiausių odos ligų. Melanomos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau medikai pastebi, kad sergančiųjų daugėja. Dermatovenerologas Vaclovas Vaitkevičius pritaria mokslininkams, manantiems, jog dėl to kaltas ir nesaikingas kaitinimasis saulėje, nes ultravioletinis spinduliavimas sukelia priešlaikinį odos senėjimą ir pakitimus, kurie gali baigtis melanoma. Todėl nuo tiesioginių saulės spindulių ypač reikia saugoti vaikus, nes vaikystėje ir paauglystėje patirti nudegimai saulėje gali tapti ta priežastimi, dėl kurios vėlesniame amžiuje gali būti diagnozuojama melanoma.
Sergančiųjų daugėja
Oda - pats didžiausias žmogaus organas. Vidutinio žmogaus oda yra pusantro kvadratinio metro pločio ir sveria apie keturis kilogramus. Odos paskirtis - saugoti žmogaus vidaus organus nuo daugelio išorinių faktorių, tad, pasak odos ligų specialisto V. Vaitkevičiaus, nieko keisto, kad pati oda tampa išorinių veiksnių įkaite.
Bene daugiausiai pakitimų odoje sukelia saulės poveikis. Ypač dabar, kai ultravioletiniai saulės spinduliai labai aktyvūs, reikia vengti ilgo buvimo saulėje. Ypač dideli karščiai, kai lauke spigina iki trisdešimties laipsnių, pavojingi, nes saulė labai greitai sukelia odos uždegimus, kurie pasireiškia paraudimu, šlapiomis pūslelėmis. Pirmiausia nukenčia skruostai ir ausys bei kitos nuo tiesioginių saulės spindulių neapsaugotos kūno vietos.
Labiausiai medikus ir ligonius baugina melanoma - pavojingiausias piktybinis navikas odoje. Susirgimų melanoma sparčiai daugėja visame pasaulyje. Statistika teigia, jog kasmet nuo melanomos pasaulyje miršta per 3700 žmonių. Lietuvoje kasmet registruojama apie 200 mirčių atvejų, kurių priežastis – melanoma.
Melanoma, pasak V. Vaitkevičiaus, prasideda melanocituose - ląstelėse, gaminančiose melaniną, pigmentą, kuris suteikia odai natūralią spalvą. Veikiant saulės spinduliams melanocitai gamina daugiau melanino ir oda tamsėja. Melanocitų sankaupos ir sudaro apgamus. Paprastai žmonės turi nuo 10 iki 40 apgamų, kurie gali būti įvairių atspalvių, plokšti ar iškilę. Vieni būna įgimti, kiti atsiranda vėliau. Apgamai laikui bėgant beveik nesikeičia, kartais, žmogui senstant, išblunka. Melanoma atsiranda, jei melanocitai supiktybėja. Melanoma gali atsirasti ant odos bet kurioje kūno vietoje. Retkarčiais melanoma atsiranda burnos ertmės ar storosios žarnos gleivinėje, akyje ar kituose organuose. Nors tikimybė susirgti melanoma didėja su amžiumi, ši liga paplitusi visose amžiaus grupėse.
Apgamus būtina stebėti
Labai dažnai pirmas ligos požymis yra apgamo pokyčiai. Todėl, pasak gydytojo, apgamus reikia stebėti. Stebint apgamus reikia atkreipti dėmesį į asimetriją - jei apgamas netaisyklingos formos. Kraštus - jei kraštai nelygūs, dantyti, pigmentacija pasklidusi į aplinkinę odą. Spalvą - jei nevienoda, kelių skirtingų atspalvių. Skersmenį - jei kinta apgamo dydis. Vieni – mažėja, tačiau dažniausiai didėja. Melanomos paprastai būna didesnės nei 6 mm. Tuomet darinys kelia nerimą ir atliekami papildomi tyrimai.
Melanoma pagydoma, jei diagnozuojama ankstyvos stadijos. Tačiau jei ji laiku nepašalinama, vėžio ląstelės skverbiasi gilyn į sveikus audinius ir gali pasklisti po visą kūną.
Tuomet, kai įtariama melanoma, atliekama biopsija pašalinant visą naviką. Jo žaloti negalima. Tai vienintelis būdas nustatyti teisingą diagnozę. Jei nustatoma melanoma, gydytojas, prieš paskirdamas gydymą, turi įvertinti ligos stadiją - kaip giliai melanoma įaugusi į odą, ar melanomos ląstelės pasklidusios į artimiausius limfmazgius ir kitas kūno vietas.
Pagrindinis melanomos gydymo metodas - chirurginis. Kartais taip pat taikoma chemoterapija, imunoterapija ar radioterapija.
Saulės spinduliai kaupiasi
Melanomos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Medikai teigia, jog svarbiausiu rizikos faktoriumi esti stiprūs nudegimai saulėje. Oda, anot mediko, nieko „nepamiršta“. Kaupiasi joje saulės spinduliai, „surinkti“ nuo vaikystės ir „įsirašo į atmintį“. Tad ir nekeista, kad Europos šalyse baudžiami tėvai, paplūdimyje vedžiojantys nuogus vaikus.
Melanomą sukeliančių priežasčių taip pat, pasak mediko, daug, todėl kiekvienu atveju išsiaiškinamos kitos priežastys. Tai gali būti ir paveldimumas, ir displastiniai apgamai, esantys nuo gimimo arba daug apgamų. Kitam žmogui įvairiose kūno vietose suskaičiuojama per 50 apgamų. Priežastimi gali būti ir strazdanota, šviesi oda, šviesios akys. Stiprūs nudegimai saulėje, ypač patirti vaikystėje, pasak mediko, gali žmogui ir pasimiršti. Tačiau oda jų „nepamiršta“, ir „prisiminti“ gali sulaukus garbaus amžiaus.
Taigi mokslininkai mano, kad dėl ligos staigaus plitimo iš dalies kaltas nesaikingas deginimasis saulėje. Ultravioletinis spinduliavimas sukelia priešlaikinį odos senėjimą ir pakitimus, kurie gali baigtis melanoma. Vaikystėje ir paauglystėje patirti stiprūs nudegimai saulėje tampa melanomos rizikos faktoriais vėlyvesniais gyvenimo metais. Tačiau melanoma dažniau suserga šviesios odos žmonės.
Tačiau nebūtina atsisakyti paplūdimio malonumų, tik reikia saugotis per didelio saulės poveikio. Taip, pasak mediko, galima sumažinti melanomos išsivystymo tikimybę. Patariama saulėkaitoje dėvėti tinkamą aprangą, galvos apdangalą. Kaitinantis būtina naudoti nuo ultravioletinių spindulių saugančius kremus ir losjonus. Tiems, kurie šiais metais pirmą kartą eina į paplūdimį, ypač svarbu odą tepti apsauginiais kremais. Juos būtina naudoti vaikams, nes jų oda – ypač jautri saulės poveikiui. Todėl vaikai iki trejų metų paplūdimyje turėtų būti tik su galvos apdangalais ir su lengvais drabužėliais, saugančiais odą nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio.
Zita KATKIENĖ
