Nubausti sukčiai bandę pelnytis iš draudiminių įvykių

Beveik trejus metus  užsitęsusioje istorijoje dėl dokumentų klastojimo ir bandymo sukčiauti  teismas padėjo tašką. Pasvalyje gyvenantis 34 metų Virginijus Banevičius ir 28 metų panevėžietis Justas Bajalis pripažinti kaltais dėl šių nusikalstamų veikų. Užuot įgiję iš draudimo bendrovių 30 357 litus, jie įgijo laisvės apribojimus, įpareigojančius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose: pirmasis - vieneriems metams ir trims mėnesiams, antrasis -vieneriems metams.

Ar ilgai vyrai brandino idėją imituoti eismo įvykį ir taip pasipelnyti, nežinia, tačiau įgyvendinti ją ėmėsi 2009 metų gruodžio pabaigoje. Jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 2009-12-19 10.30 val. kelyje Pakruojis-Šiauliai įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo „Audi A6„, vairuojama Virginijaus Banevičiaus, ir „BMW 530“, vairuojama Justo Bajalio. Deklaracijoje buvo nurodyta, kad apgadintos abi transporto priemonės, smūgių į jas vietos ir tai, kad už eismo įvykį atsakingas Justas Bajalis. Abu vyrai šio eismo įvykio deklaracijas pateikė draudimo bendrovėms. UAB „BTA draudimas„ turėjo atlyginti 9 242 Lt, „If P&C Insurance AS“ - 21 115 turtinę žalą. Tačiau nusikalstamų veikų sferose anksčiau nesisukioję lietuvaičiai buvo iš karto demaskuoti. Draudimo bendrovių darbuotojai, pastebėję apgaulę, kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kurio darbuotojai dėl dokumentų klastojimo ir bandymo sukčiauti  pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Draudimo ekspertas konstatavo, kad Virginijaus Banevičiaus automobilį jis apžiūrėjo jau kitą dieną po pranešimo apie eismo įvykį. Grįžęs į bendrovę, su kolega tyrinėjo į kompiuterį įkeltas apžiūrėto automobilio fotonuotraukas ir pastebėjo, kad per ratlankio tarpus matomi automobilio „Audi A6" stabdžių diskai yra  aprūdiję, ko negali būti eksploatuojamame automobilyje, o priekinio rato stabdžių kaladėlių laikiklis - apraizgytas voratinkliais. Voratinkliai ant eksploatuojamo automobilio gali atsirasti nebent šiltuoju metų laiku, o kad atsirastų žiemą - neįtikėtina. Ekspertai nuvyko automobilio dar kartą apžiūrėti ir įsitikino, kad transporto priemonė neeksploatuojama. Tai kaip ji galėjo patekti į eismo įvykį?

Be to, ekspertų nuomone, abiejų automobilių sugadinimai nesuderinami. Ant „BMW 530„ variklio dangčio rasti tokie reljefiniai apgadinimai, kurie rodo, kad kontaktą variklio dangtis turėjo su  plokščiu  paviršiumi iš viršaus, lyg būtų užmesta plyta. Susidūrus dviem automobiliams dešinės pusės priekiais, iš viršaus tokio sugadinimo negali būti. Taigi išvada: automobilių sugadinimų požymių tyrimas neduoda pagrindo teigti, kad automobilio „Audi A6“ priekinio dešiniojo kampo sugadinimai padaryti  automobiliu „BMW 530", kuriam apgadintas variklio dangtis.

Liudytojai, kurie apgadintąjį „BMW 530" vežė į Šiauliuose esančią automobilių saugojimo aikštelę, pastebėjo, kad, atvykę į įvykio vietą, jie terado vieną automobilį ir jokių eismo įvykio požymių - nuolaužų, autodetalių liekanų, nebuvo.

Pradėjus domėtis pastarojo automobilio priklausomybe ir jį vairavusiu asmeniu, pareigūnai pateko į X failų labirintą. Pasirodo, deklaraciją užpildė, kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė ir apie jį draudimo bendroves informavo asmuo, kuris to automobilio iš viso nevairavo. Neva, jis  norėjęs padėti draugui, kuris padarė eismo įvykį ir nenorėjo, kad jam būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas.

Automobilį „BMW 530" lizingu pirko T. D. Kadangi jam transporto priemonės nereikėjo, tai jį notaro sutartimi perleido L. R., kuris mokėjo išperkamosios nuomos mokesčius. Šis gi automobiliu naudotis leido A. J., kurio kaltę neva ir prisiėmė Justas Bajalis, įsitraukęs į draudimo bendrovių apgaudinėjimo aferą. Tačiau bandymas pasipelnyti draudimo sąskaita patyrė fiasko. Pagal teismų praktiką, dokumento suklastojimu pripažįstamas ne tik netikro dokumento pagaminimas, bet ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą.