• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos agronomai vis dažniau kartoja, kad šalies dirvožemiai alinami – iš viršutinio derlingojo sluoksnio išnešama daugiau maistinių elementų negu grąžinama. Juos išplauna vanduo arba nuneša vėjo erozija. Dėl šios priežasties intensyviai žemės ūkio veiklai naudojamus dirvožemius būtina iš esmės gerinti. Vienas iš projektų, siekiant šio tikslo, inicijuotas Aleksandro Stulginskio universiteto, jau pradėtas įgyvendinti gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Lietuvos agronomai vis dažniau kartoja, kad šalies dirvožemiai alinami – iš viršutinio derlingojo sluoksnio išnešama daugiau maistinių elementų negu grąžinama. Juos išplauna vanduo arba nuneša vėjo erozija. Dėl šios priežasties intensyviai žemės ūkio veiklai naudojamus dirvožemius būtina iš esmės gerinti. Vienas iš projektų, siekiant šio tikslo, inicijuotas Aleksandro Stulginskio universiteto, jau pradėtas įgyvendinti gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žinios sklinda ir už projekto ribų

Docentas, mokslų daktaras Evaldas Klimas, pasakodamas apie projektą „Nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo galimybės augalininkystės ūkiuose“ neslepia, kad panašios iniciatyvos poreikis buvo jaučiamas jau kurį laiką. Dirvožemio situacijos blogėjimas padiktavo, kokių priemonių reikia imtis. Nors projektas dar tik pradinės stadijos – pirmieji rezultatai jau pastebimi, o dirvožemio situacija parodomuosius bandymus turinčiuose ūkiuose pradėjo gerėti.

REKLAMA

„Šio projekto metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas dėl netinkamo ūkininkavimo nualintiems ir eroduojantiems dirvožemiams. Demonstraciniai bandymai įrengti keturiuose Lietuvos regionuose, prie kiekvieno bandymo yra suburtos ūkininkų patirties pasidalijimo grupės. Siekdami paskleisti informaciją, rengiame patirties pasikeitimo grupių susitikimus, seminarus ir lauko dienas, į kurias kviečiami ne tik projekte dalyvaujantys ūkininkai, bet ir kiti šia tema besidomintys žmonės. Taigi vienas iš tikslų puikiai įgyvendinamas – naudinga informacija pasklinda daug plačiau, net ir už projekto ribų“, – projekto detalėmis dalijasi E. Klimas.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistas pasakoja, kad projekte, kuris prasidėjo 2017 m. pavasarį, siekiama demonstruoti pažangiausias dirvožemio gerinimo technologijas konkrečiomis skirtingų regionų sąlygomis. Prakalbus apie konkrečias priemones, kurių bus imtasi, E. Klimas pabrėžia inovatyvių priemonių svarbumą: lauko sėjomainos grandžių̨ koregavimą̨ naudojant įsėlinius ir posėlinius tarpinius pasėlius, žaliąsias trąšas ir daugiametes žoles bei daugianarius ir daugiakomponenčius pasėlius. Taip pat efektyvų augalinių liekanų̨ panaudojimą̨, organinės anglies sankaupas didinantį žemės dirbimą̨ ir pan.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvieno ūkininko, kartu ir mūsų, tikslas ūkininkauti taip, kad dirvožemis ne blogėtų, o palaipsniui gerėtų. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama – organinės medžiagos dirvožemyje ir humuso mažėjimas, kurį sukelia organinių trąšų stoka, sėjomainos nesilaikymas, kai šiaudai išvežami, o ne paskleidžiami laukuose. Juk mes turime rūpintis ne tik savo šiandienos gerove, bet ir būti atsakingi prieš ateities kartas – turime rūpintis Lietuvos žeme, tinkamai ūkininkauti, neteršti savo aplinkos“, – projekto svarbumu įsitikinęs E. Klimas.

REKLAMA

Parama ir mokslo institucijos – į pagalbą ūkiams

Šis ASU projektas buvo itin tinkamas gauti paramą pagal KPP 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, kurios vienas pagrindinių prioritetų – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas.

„Esame suinteresuoti, kad ateities kartos nebūtų nusivylusios mūsų dabartiniais sprendimais. Turime itin rūpintis šalies dirvožemiu, jo erozijos prevencija bei tvarkymo gerinimu. Atrodo, mūsų šalis nėra didelė, tačiau klimato ir agrarinės sąlygos tikrai skiriasi skirtinguose regionuose. Dėl šios priežasties skatiname ūkininkus dalytis patirtimi, bendradarbiauti su mokslo institucijomis. Šiai paramai gauti gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Šiuo paraiškų priėmimo etapu numatoma skirti daugiau nei 3,4 mln. eurų paramos lėšų“, – apie paramos reikalingumą pasakoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausias specialistas Sigitas Miškinis.

REKLAMA

Specialistas primena, kad finansinė pagalba gali būti skirta padengti 100 proc. projekto išlaidų – rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas bei kitus informavimo renginius skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas. Vis dėlto paramos suma negali viršyti 150 000 Eur vienam projektui. Teikti paraiškas šiai paramai gauti galima nuo šių metų kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų