Gerokai sulėtėjus apsukoms šalies nekilnojamojo turto ir statybų rinkoje bendrovės susidūrė su sunkumais. Pernai trečdaliu sumažėjęs sandorių skaičius turėjo tiesioginės neigiamos įtakos nekilnojamojo turto tarpininkams. Susidariusi situacija pastūmėjo kai kurias bendroves imtis paslaugų apmokestinimo, kurio ligi šiol nebuvo.
„Kai kuriuos jau anksčiau praktikuotus ir naujai atsiradusius mokesčius nekilnojamojo turto tarpininkavimo sektoriuje galėčiau įvardinti kaip desperatiškus ir bendram tarpininkavimo įmonių įvaizdžiui kenkiančius veiksmus. Kai kurios kompanijos pradėjo imti keistus ir įdomiai atrodančius mokesčius už kuriuos realiai nesuteikiama jokia paslauga. Suprantama, kad situacija šiuo metu nėra dėkinga, tačiau klientų atžvilgiu reikėtų laikytis tam tikrų verslo moralės normų“, - naujai atsiradusius mokesčius įvertino nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovas Donatas Kojala.
Pirmas naujas nelogiškas mokestis dažnai įmonių įvardijamas „marketingo mokesčiui“. Skirtingos kompanijos iš objektą norinčio parduoti kliento paimama 200-300 litų mokestį. Anot tokį mokesti taikančių tarpininkų, už šiuos pinigus objektas turėtų būti aktyviai pardavinėjamas, reklamuojamas, skelbimus talpinant standartinėse nekilnojamojo turto skelbimų svetainėse.
„Toks „marketingo mokestis“ ir argumentai už ką jis yra imamas yra menkaverčiai. Pardavinėjimo procesas visiškai niekuo nepasikeitė ir liko toks pat, kaip ir iki šiol. Paprasčiausiai bendrovės nori klientų sąskaita susimažinti kai kuriuos veiklos kaštus ir dar sugebėti iš to uždirbti. „Akorus Real Estate“ tokių mokesčių nepripažįsta ir vadovaujasi kiek kitokiais verslo principais“, - kalbėjo D.Kojala.
Didelė dauguma kompanijų taip pat taiko dvigubą nuomos mokestį t.y. paima pinigus tiek iš nuomotojo, tiek iš nuomininko. Tai nėra naujovė, tačiau pastebima, jog tokią praktiką vykdo vis daugiau bendrovių.
Pasak „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovo, būsto nuoma šiuo metu kompanijoms generuoja nemanką dalį pajamų, todėl dalis bendrovių nusprendė pasinaudoti susidariusia situacija. „Mano nuomone, lupikavimas ir visokiausių apmokestinimų atsiradimas yra panikos ir nemokėjimo vystyti verslą ženklas. Rimtos bendrovės, kurios orientavosi į klientų poreikius, o ne į „greitų“ pinigų darymą, tokių veiksmų imtis nepriverstos“, - sakė D.Kojala.
Pastebima, jog dažna įmonė primygtinai siūlo pasirašyti sutartį, kurios pagrindinė paslėpta sąlyga ne objekto pardavimas, o draudimas kreiptis į kitas nekilnojamojo turto bendroves. Taip klientai praranda galimybę greičiau realizuoti norimą turtą, gadinamas sąžiningai veikiančių tarpininkavimo bendrovių įvaizdis.
Klientams ir kolegoms iš kitų įmonių „Akorus Real Estate“ primena, jog pirmiausia tarpininkavimo įmonės turėtų žiūrėti kaip besikreipiantiems padėti parduodant objektą, kaip surasti pačią geriausią išeitį, o ne iškart „mušti“ kainą, imti įvairius "marketingo mokesčius“ ir susaistyti nelogiškomis sutartimis. Nekilnojamojo turto tarpininko ir konsultanto paslauga nesibaigia kliento atvedimu ir objekto aprodymu. Darbas susideda iš išsamios konsultacijos, sutarčių ruošimo, dokumentų sutvarkymo, teisinių paslaugų, vertinimo, paskolų tarpininkavimo, būsto įrengimo rangovų suradimo. Vakarų šalyse toks pilnas paslaugų paketas yra standartas, už kurį papildomi mokesčiai nėra imami.
