Specialistų teigimu, šių metų pandemija tik paspartino kai kuriuos NT rinkos procesus per daug jos nestabdydama. Kitais metais situacijos tikimasi taip pat daugmaž stabilios.
Išliks šiuo metu matomos tendencijos
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas sako, kad šiemet kiek labiau padidėjęs gyventojų judėjimas iš miesto centro į užmiesčio rajonus – ne fenomenas, o jau kurį laiką matoma tendencija, išliksianti ir kitąmet.
„Šių metų pandeminė situacija galbūt tik prisidėjo prie to populiarėjančio būsto užmiestyje. Juolab, kad užmiestyje įsigyti didesnio ploto būstą apsimoka labiau nei tokio pat dydžio būstą mieste, lyginant kvadratinio metro kainas, o to ploto, atsižvelgiant į šeimos pagausėjimą, dažnai reikia didesnio. Todėl būstas užmiestyje tampa patrauklesnis.
Kitas dalykas – žmonėms tapo aktualu turėti nuosavos žemės lopinėlį. Tai sukėlė tikrai didesnį susidomėjimą tiek gyvenamaisiais namais su papildoma lauko erdve, tiek sodybomis ar kitokio antro būsto paieškomis. Tendencijos išlieka gajos – mažesnės ar didesnės jos vis tiek bus“, – įsitikinęs A. Kišūnas.
Vis dėlto apie antrojo būsto įsigijimo bumą, kaip buvo matoma šiemet, NT ekspertas kalba kiek atsargiau.
A. Kišūnas sako, kad susidomėjimas tokiais būstais yra tikrai didesnis, nei anksčiau, tačiau kiek tai tęsis – lieka kiek neaišku.
„Kas tikrai išliks, tai yra tai, kad gyventojai ieškos didesnio ploto už mažesnę kainą. (...) Susidomėjimas antru būstu – taip, jis yra išaugęs, bet perkamumas neatspindi to susidomėjimo, nes adekvatūs, ne emociniai pirkėjai, jie vis tiek iš pradžių paskaičiuoja, kiek viena ar kita sodyba reikalauja investicijų. Pirkėjai domisi ir atvažiuoja į objektus, apsižiūri, įvertina, bet ne visada tą objektą ir nuperka“, – teigia ekspertas.
Specialistas prideda ir tai, kad jei dėl karantino šiemet buvo tikimasi mažesnių butų nuomos kainų, panašu, kad reali situacija buvo visiškai priešinga. A. Kišūno teigimu, trumpalaikės nuomos būstai, iki karantino daugiausia siūlyti turistams, puikiai įsiliejo ir papildė ilgalaikės butų nuomos rinką.
„Apskritai, šiemet nuomos rinka mušė rekordus – buvo nuomojamas ir labai brangus, ir pigesnis būstas. Nuomos rinka tikrai nemerdi“, – pastebi A. Kišūnas.
Vertina kiek atsargiau
Visgi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kitų metų drąsiai prognozuoti nedrįsta.
„Jau iš šių metų žinome, kad pandemijos eiga greitai pakeičia ekonomikos aktyvumo lygį, todėl išlieka didelė rizika, kad vėl gali būti nemažų nukrypimų nuo tų prognozių, kurios vyrauja šiandien“, – sako ekonomistas.
T. Povilauskas įsitikinęs, kad kardinalių procesų NT rinkoje neturėtų būti.
„Darome prielaidą, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos kitąmet augs, nors ir lėčiau, o būsto kainos augs panašiai kaip ir šiemet.
NT vystytojai, ką parodė šie metai, racionaliai vertina padėtį ir seka rinkos tendencija, todėl taip pat stengsis eiti kartu su paklausa ir jos nepralenkti“, – kitų metų NT rinkos situaciją modeliuoja specialistas.
Gyventojų finansinės galimybės įsigyti būstą taip pat turėtų būti palankios.
„Manau, kad paskolos sąlygos gyventojams įsigyti būstą nesikeis darant prielaidą, kad turėsime prastesnę ekonomikos, darbo, NT rinkos situaciją tik pirmą ketvirtį, o vėliau ji sparčiai gerės“, – sako T. Povilauskas.
Pigesnės nuomos, eksperto vertinimu, kitais metais tikėtis tikrai nereikėtų.
„Jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad dirbančiųjų pajamos kitąmet augs (nors ir lėčiau), nedarbas nustos augti, logiška tikėtis atsargaus nuomos kainų augimo kitąmet“, – teigia ekonomistas.
Dėl atostogų būsto pirkimo bumo 2021 metais Lietuvoje prognozavimo T. Povilauskas yra kiek atsargesnis, mat jei epidemiologinė situacija pagerės, galima tikėtis aktyvesnio gyventojų išvykstamojo turizmo.
„Neatmeskime galimybės, kad kitų metų vasarą epidemiologinė padėtis Europoje dėl pirmą pusmetį masiškai atliekamos vakcinacijos bus gerokai palankesnė tarptautiniam turizmui negu šiemet, todėl ir lietuviai, kas tik turės finansinių resursų, kitų metų vasarą ir vėlesniais laikotarpiais lėks atostogauti į užsienį. Tad tokios geros vasaros sodyboms neprognozuočiau“, – vertina T. Povilauskas.
Kaip skelbia Registrų centras, lapkritį NT pirkėjų aktyvumas prislopo ir sandorių įregistruota buvo mažiau. Anot įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojančio Registrų centro analitikų, viena iš tokio sulėtėjimo priežasčių gali būti vėl padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, susijęs su COVID-19 situaciją.
Šiemet prognozuoja nuosmukį
Šiemet per sausį–lapkritį bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 116,1 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai per vienuolika mėnesių (118 tūkst.). Vien tik per lapkritį įregistruota 11,3 tūkst. NT sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019 metų lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.
„Žvelgiant į lapkritį, registravimo skaičiai mažėjo visose pagrindinėse NT objektų kategorijose. Tačiau nuo vidurvasario prasidėjęs pakilimas gyvenamųjų namų ir žemės sklypų rinkoje dar leidžia šioms kategorijoms išlaikyti metinį augimą. Kiek kitokia situacija butų rinkoje, kur pastarųjų kelių mėnesių augimas nekompensavo pavasarį fiksuoto nuosmukio ir, atsižvelgiant į lapkričio duomenis, tikėtina, kad butų pardavimai šiemet bus 10-12 proc. mažesni nei praėjusiais metais“, – prognozuoja Regitrų centras.
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per lapkritį įregistruota 2,8 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 10 proc. mažiau nei 2019-ųjų lapkritį ir 23 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Sostinėje šiemet per vienuolika mėnesių įregistruota apie 10,4 tūkst. butų pardavimų, arba 4 proc. mažiau nei pernai sausį-lapkritį (10,9 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc. iki 4,4 tūkst., Klaipėdoje – 21 proc. iki 2,4 tūkst., Šiauliuose – 18 proc. iki 1,2 tūkst., Panevėžyje – 24 proc. iki 860.
Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 11,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per lapkritį įregistruota beveik 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkričio mėnesį, bet 21 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 57,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,8 tūkst.). Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. sklypų sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019 metų lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.
