Nekilnojamojo turto (NT) kainos, šio sektoriaus atstovų teigimu, Lietuvoje kristi negali ir nesiruošia - esą jų nuleisti nebėra kaip, rašo „Respublika“.
Tendencija - brangti?
Vakar vykusioje diskusijoje „NT mitai ir tikrovė - šiandien ir rytoj“ UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto generalinis direktorius Vytas Zabilius savo pristatyme pasakojo, kad praėjusiais metais NT kainos iš esmės aiškiai kilo, ypač senos statybos būsto, tuo tarpu gretimose šalyse pakilimas ėmė slūgti jau 2007 m. antroje pusėje. Esą tai iš dalies lėmė ir euforija bei teigiami lūkesčiai.
2008 m. pirmą ketvirtį, neišskiriant prestižinio ir ekonominio, senos ir naujos statybos būstų, kainos esą šiek tiek nukrito. Tai lėmė ir finansų rinkos bei pakitę žmonių lūkesčiai. Tačiau mažinti kainos tiek, kiek prognozuojama, esą neapsimoka - tuomet vystytojai verčiau visai neberengs projektų, nei rengs nuostolingus.
Be to, pasak V.Zabiliaus, ilgalaikėje perspektyvoje net labai svyruojančiose rinkose NT kainos išlaiko augimo tendenciją. O kritimai esą išsilaiko nuo pusės iki pusantrų metų, nebent visą ekonomiką ištiktų krizė.
Dabar tolesnio augimo V.Zabilius bent kurį laiką neprognozuotų - esą pagal savo ekonominę padėtį mes jau esame pasiekę kitų didesnių miestų kainų lygį. „Mes nesame nei per aukštai, nei per žemai“, - teigė jis. Pasak jo, naujos ir senos statybos būsto kainų žirklės yra net per mažos, mat brangstanti energetika ir renovacija senos statybos name paprastai pareikalauja ne mažiau išlaidų nei naujo būsto įrengimas.
Pasiūla mažės
„Ober-Haus“ skaičiavimais, naujų būstų kitąmet gali sumažėti du kartus, tačiau jeigu gyventojų lūkesčiai nepagerės, pasiūla gali smukti ir dviem trečdaliais.
Pasak V.Zabiliaus, pasikeitė vystytojų lūkesčiai, juos kainų stabilizacija ar net kritimas skatina persiorientuoti į kitas nišas ar kitas augančias rinkas. „Aš manau, kad nemaža dalis mūsų narių mato tą patį - rinką, kurioje galima gauti didesnę grąžą. Ir nebūtinai NT“, - pabrėžė jis. Taip pat esą svarbi ir bankų politika, mat dabar būsto paskolą gauti gerokai sunkiau nei prieš metus ir norint imtis naujo projekto reikia investuoti gerokai daugiau nuosavo kapitalo.
V.Zabilius teigė, kad jau dabar siūlo bankams projektus su nuomojamais būstais - mat dabar kylant nuomos kainoms jau apsimoka pirkti ar statyti būstą nuomai. Prestižinio būsto santykis kiek kitoks - esą jo daugiau perkama sau, mažiau nuomai. Būtent jų kaina ir galinti keistis.
Rinka ir emocijos
AB „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio teigimu, NT rinkos sąstingis greičiau paremtas emocijomis, o ekonominio pagrindo kristi kainoms esą nėra. „Jeigu tos kainos sumažėtų, naujų projektų nebūtų, - sakė jis. - Per metus labai stipriai išaugo statybos išlaidos, kurios ir yra pagrindinė sudedamoji būsto kainos dalis“.
Pasak jo, 70 proc. brango cementas, nuolat brangsta ir pigti nesiruošia energetika - esą jau dabar nuleidę kainą 10 proc. projektų vystytojai nebepritrauktų investuotojų, o nuleidę 20 proc. patirtų nemažų nuostolių.
„Taigi kai kurie vystytojai priims sprendimą statyti mažiau butų. Manau, kai kurie jau tokius sprendimus priėmė. Pasiūla mažės ir kainos bus priverstos grįžti į pusiausvyros būseną“, - pabrėžė jis.
„Visiškai laisvai gali Lietuvoje būti žemės drebėjimas ir visiškai laisvai vieną iš mūsų gali ištikti infarktas. Ir jeigu mes kalbėsime apie tikimybę, kad mus ištiks infarktas, galiu garantuoti, kad per savaitę vieną iš mūsų jis ir ištiks“, - pabrėžė jis.
Blogų paskolų situacija Lietuvoje, A.Avulio duomenimis, nėra pablogėjusi: „Šiek tiek padidėjo pradelstų mokėjimų daugiau nei 60 dienų - buvo 0,97 proc., dabar - 1,13 proc. ir tai yra labai geras rodiklis, palyginti su kitais bankais Europoje. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis pagerėjo - prieš metus jis buvo 0,97 proc., dabar - 0,76 proc. Taigi fundamentalūs rodikliai atrodo vis dar geri“, - pabrėžė jis.
„Ober-Haus“ atliktos apklausos duomenimis, pirkėjų, turinčių pinigų būstui įsigyti, yra, tačiau net 49 proc. pirkėjų laukia galimo kainų nuosmukio, 24 proc. baiminasi palūkanų normos padidėjimo, kiti nurodė kitokias priežastis. Taigi NT rinkos sąstingį A.Avulis vertina greičiau kaip emociškai negu kaip ekonomiškai pagrįstą.
Eglė JOCIŪTĖ
