Vladimiras Laučius
ES Tarybai šįmet pirmininkausianti Lietuva yra prastai pasirengusi terorizmo prevencijai, o tai, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas, reglamentuojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, nenumato šiai institucijai kovos su terorizmu funkcijos, yra nenormalu. Taip naujienų tinklalapiui LRT.lt teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Ko gera, kova su terorizmu šiandien yra silpniausia vieta, kuri matyti plika akimi“, – pažymi politikas.
Nežinia, kas turės susekti teroristus
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 skyrius numato, kad VSD „turi atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui“, taip pat „koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu“. Anksčiau galiojęs VSD įstatymas kovos su terorizmu funkciją priskyrė VSD, o nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas buvusios valdančiosios daugumos pastangomis saugumiečius nuo šios pareigos lyg ir išvadavo.
Tampa nebeaišku, kas ir kaip Lietuvoje vykdo terorizmo prevenciją ir kovoja su teroristais.
LRT.lt kalbintas A. Paulauskas pripažino, kad susiklosčiusi padėtis yra nenormali. A. Paulauskas sakė klausęs VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos, kas bus atsakingas, jei Lietuvoje įvyks kas nors panašaus į Rugsėjo 11-ąją. G. Grina atsakęs, kad atsakomybę tektų prisiimti jam. A. Paulauskas stebisi: VSD – lyg ir atsakinga už kova su terorizmu, bet nieko kita pagal įstatymus neveikia, tik kažin ką „koordinuoja“.
Šioje sumaištyje kovos su terorizmu funkciją iš VSD mėginama perkelti ant Policijos departamento pečių. Tačiau policijos reikalas – kriminaliniai nusikaltimai. Maža to, ji nerenka informacijos apie galimus teroro aktus ir jų rengėjus, o tik reaguoja į įvykius, pranešimus ir ieško nusikaltėlių. Anot A. Paulausko, šioje situacijoje yra kiek sutrikęs ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
„Man teko ta tema kalbėtis ir su G. Grina, ir su S. Skverneliu. S. Skvernelis sako: „Mums dabar lyg ir nurodė rūpintis terorizmo grėsme, o finansų – trūksta.“ Peradresavau šį klausimą G. Grinai. Jis sako: „Mes neturėjome specialiai tam skirtų lėšų.“ Šiandien yra neaiškumas: vieni priėmė tą (kovos su terorizmu – LRT.lt) funkciją, kiti jos lyg ir neatidavė. O koordinavimas – išlikęs. Tas koordinavimas, mano supratimu, yra daugiau formalumas. Jei VSD tos funkcijos nebevykdo, tai ką ir su kuo jis koordinuoja?“ – stebisi NSGK pirmininkas.
A. Paulauską stebina ir tai, kad terorizmas imamas painioti su visai kitokio pobūdžio nusikaltimais. „Kovoje su terorizmu itin svarbus yra informacijos rinkimas, terorizmo prevencija. O policija rūpinasi kriminaliniais dalykais. Keista, kai sudeginusiems automobilį niekdariams Kupiškyje šiandien inkriminuojama teroristinė veikla. O juk tai – turto naikinimas. Nėra net aiškiai apibrėžta, kas yra terorizmas. Dėl to neapibrėžtumo neteisingai formuojasi ir teisminė praktika. Policija neturi su terorizmo prevencija susijusios informacijos, su kuria dirba tokios struktūros, kaip VSD ar Antrasis departamentas (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM – LRT.lt). Jie, o ne policija turėtų teikti šitą informaciją“, – sako NSGK pirmininkas.
VSD generalinis direktorius G. Grina „išgrynino“ VSD funkcijas?
Nepaisant sumaišties ir problemų, kurias sukėlė anos kadencijos Seimo pastangomis priimtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas Žvalgybos įstatymas, VSD po įstatymo priėmimo išplatino oficialų pranešimą, kuriame, be kita ko, teigiama: „Įstatymu išsprendžiama nemažai įsisenėjusių problemų, kurios buvo susijusios su nebūdingomis žvalgybos institucijai funkcijomis <...> Žvalgybos įstatymu galutinai įtvirtintas Valstybės saugumo departamento kaip nepolitinės institucijos statusas.“
Buvusios valdančiosios daugumos atstovas Seime, Liberalų sąjūdžiui priklausiantis NSGK narys Algis Kašėta LRT.lt tinklalapiui atskleidžia VSD entuziazmo priežastis: „VSD stengėsi pasilikti sau kuo mažiau funkcijų, išsigryninti. Jie argumentavo savo ribotomis galimybėmis. O NSGK palaimino tokią jų veiklos viziją. Galima sakyti taip: jie sau susimažino užduočių.“
Tiesa, A. Kašėta priduria, jog „niekas nepanaikino jų atsakomybės rinkti informaciją, ja dalintis, koordinuoti, ir nemanau, kad tos funkcijos, nors ir neįvardytos (Žvalgybos įstatyme – LRT.lt), yra išbraukiamos“. Kyla klausimas, kodėl tų funkcijų nuspręsta nebeįvardyti – ir tai padarė dešiniosios partijos, daugiausiai kalbančios apie nacionalinį saugumą kaip prioritetą.
„Neapsižiūrėjimo čia nėra. Kaip aš suprantu, visa tai buvo padaryta apgalvotai. Klausimas: ar tai, kas padaryta, yra gerai? Ko gera, kova su terorizmu šiandien yra silpniausia vieta, kuri matyti plika akimi“, – kalbėdamas LRT.lt svarsto A. Paulauskas.
Terorizmas – menka grėsmė?
A. Kašėtos teigimu, VSD pateikiamose analizėse – Prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, NSGK –jau ne vienus metus pažymima, kad terorizmo grėsmė Lietuvai nekyla arba yra minimali. Maža to, A. Kašėtos teigimu, VSD atstovai ne tik džiaugėsi naujuoju Žvalgybos įstatymu, kuriame, po funkcijų „išgryninimo“, kovos su terorizmu neliko, bet ir prašė išbraukti iš Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatą, kad „Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu“.
A. Paulauskui toks atsipalaidavimas atrodo nepateisinamas. „Man atrodo, kad esame šiek tiek nusiraminę – kad terorizmas yra kažkur toli, mums jis negresia. Yra, matyt, paviršutiniško žiūrėjimo šia tema. Po įvykių Bostone aš irgi sau kėliau tą klausimą: ar ne per paprastai sprendžiame, kad Lietuvoje grėsmių nėra, ir per daug jaudintis nereikia? Manau, reikia jaudintis ir būti pasirengusiems. Nes nežinai, kada, kur ir kas nutiks. Būtų blogai, jei tik po įvykio imtume sakyti, kad reikia stiprinti, kovoti, galvoti“, – sako NSGK pirmininkas.
Anot A. Kašėtos, viena iš galimų nusiraminimo dėl terorizmo priežasčių yra ta, kad pastaruosius keletą metų, dėl gana ramaus laikotarpio po Rugsėjo 11-osios ir sprogdinimų Londone bei Madride, žodžio „terorizmas“ akcentavimas tapo nebeaktualus. „Ir kasdieniame gyvenime sumažėjo dėmesys terorizmo problematikai“, – pastebi A. Kašėta.
LRT.lt primena, kad Bostone, JAV, balandžio 15-ąją kasmetinio maratono metu įvyko du sprogimai, žuvo trys žmonės, apie 180 buvo sužeista, 13 iš jų neteko galūnių. Tai buvo didžiausias teroristinis išpuolis JAV po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių.
