Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytųjų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvada.
NATO Generalinis Sekretorius 2001 m. spalio 4 d. paskelbė , kad NATO sąjungininkai Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) prašymu, susitarė išplėsti kovos su terorizmu galimybes ir įsipareigojo individualiai ar kolektyviai taikyti aštuonias priemones . Šioms priemonėms buvo pritarta ir NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. spalio 9 d. deklaracijoje dėl kovos su terorizmu . Nors viešai paskelbtuose dokumentuose nėra kokiu nors būdu užsiminta apie įtariamų teroristų sulaikymą, pervežimą ir kalinimą, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuomone, toks sprendimas galėjo pasitarnauti kaip pagrindas, kuriuo remiantis JAV Centrinės žvalgybos valdyba (toliau – CŽV) vykdė slaptą CŽV įtariamų teroristų sulaikymo ir tardymo programą ir šiuo tikslu pradėjo dvišalį bendradarbiavimą su užsienio partneriais.
„The Washington Post“ 2005 m. lapkričio 2 d. išspausdino straipsnį , kuriame teigiama, kad, remiantis neįvardytais šaltiniais, kai kuriuos svarbiausius savo kalinius CŽV slepia ir tardo Rytų Europoje. Pasirodžius „The Washington Post“ straipsniui ir po jo buvusioms panašioms visuomenės informavimo priemonėse publikacijoms apie slaptą CŽV įtariamų teroristų sulaikymo ir tardymo programą bei galimą jos įgyvendinimą Europoje, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir Europos Parlamentas inicijavo tyrimus, kuriuose Lietuva nebuvo įvardyta kaip valstybė, kurioje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
Europos Parlamento sudaryto laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių pervežimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitoje pateikiama informacija, kad: 1) Lietuva raštiškai neatsakė į laikinojo komiteto kvietimą bendradarbiauti; 2) oficialūs Lietuvos atstovai nebuvo kviečiami susitikti su laikinojo komiteto tyrėjais; 3) Lietuva nepateikė jokių tyrimui naudingų dokumentų. Šio komiteto darbo dokumente Nr. 8 „Dėl su CŽV susijusių įmonių, CŽV naudotų orlaivių ir Europos šalių, kuriose leidosi CŽV orlaiviai“ užfiksuota, kad Lietuvoje 2003 metais vieną kartą buvo nusileidęs orlaivis, siejamas su CŽV. Priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje Lietuva nėra minima.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos inicijuoto tyrimo ataskaitoje ir vėliau paskelbtame dokumente Lietuva paminėta tik vieną kartą išnašose, bet tai nėra susiję su slapta CŽV programa. Vėliau priimtoje Europos Tarybos rezoliucijoje Nr. 1562 Lietuvos vardas nėra minimas.
Tačiau tiek Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, tiek Europos Parlamentas ragino valstybes atlikti nacionalinius tyrimus dėl galimo slapto CŽV įtariamų teroristų sulaikymo ir tardymo programos įgyvendinimo ir siūlė griežtinti demokratinį specialiųjų tarnybų kontrolės ir priežiūros mechanizmą.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimo metu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pasirašiusioms šalims buvo išplatintas klausimynas apie galimą neteisėtą įtariamų teroristų laisvės suvaržymą ir galimą slaptą jų pervežimą. Lietuvos atsakymus pagal atsakingų valstybės institucijų pateiktą informaciją parengė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Šiems atsakymams buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 25 d. pasitarime, o 2006 m. vasario 15 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje jie buvo aptarti svarstant klausimą „Dėl galimai pažeidžiančios žmogaus teises JAV specialiųjų tarnybų veiklos Europoje“. Nei Užsienio reikalų ministerijai rengiant atsakymus, nei Seimo Užsienio reikalų komitetui svarstant minėtą klausimą iš kompetentingų valstybės institucijų nebuvo gauta informacijos, patvirtinančios, kad CŽV ar kitos JAV specialiosios tarnybos vykdė neteisėtą, terorizmu įtariamų asmenų kalinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba informacijos patvirtinančios, kad Lietuvos oro uostais buvo naudojamasi slapta pervežant terorizmu įtariamus asmenis.
JAV televizija ,,ABC News“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. išplatino informaciją apie tai, kad iki 2005 m. pabaigos Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame laikyti aukšto rango Al Qaeda teroristai.
Atsižvelgiant į tai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK arba Komitetas) ir Seimo Užsienio reikalų komitetas 2009 m. rugsėjo 9 d. bendrame posėdyje išklausė valstybės institucijų atstovų dėl visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos informacijos apie CŽV sulaikytų asmenų pervežimą ir kalinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Duomenų, patvirtinančių CŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje, šiems komitetams nebuvo pateikta. Valstybės institucijų rašytiniuose atsakymuose informacija, kad toks kalėjimas galėjo būti, paneigiama.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomasas Hammarbergas, 2009 m. spalio 20 d. viešėdamas Lietuvoje, paragino nuodugniai ištirti įtarimus, kad šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2009 m. spalio 20 d. spaudos konferencijoje, atsakydama į klausimus dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje buvimo, pasakė, kad turi „netiesioginių įtarimų“, kad taip galėjo būti Lietuvoje.
Vykdydamas parlamentinę kontrolę ir siekdamas visapusiškai ištirti šį klausimą (įgydamas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus) bei atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje išsakytas interpretacijas galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje tema, taip pat raginimus parlamentui atlikti išsamų tyrimą, Komitetas inicijavo Seimo nutarimo ,,Dėl pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ priėmimą.
Seimo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. XI-459 Komitetui buvo suformuluoti šie tyrimo klausimai:
1) ar JAV CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų JAV CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3) ar Lietuvos Respublikos teritorijoje veikė slaptieji JAV CŽV sulaikymo centrai .
Atlikdamas parlamentinį tyrimą NSGK žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis, kurie galėjo žinoti informaciją arba paskelbė, kad žino informaciją, susijusią su tiriamu klausimu. Komitetas apklausė 2002–2005 metais pareigas ėjusius ar šiuo metu pareigas einančius politikus, valstybės tarnautojus ir pareigūnus. Komitetas apklausė Respublikos Prezidentus, Seimo Pirmininkus, Ministrus Pirmininkus, Europos Parlamento narius, krašto apsaugos, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrus, vidaus reikalų viceministrą, kariuomenės vadus, Seimo NSGK, Užsienio reikalų komitetų pirmininkus ir narius, Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorius ir pavaduotojus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento apie Krašto apsaugos ministerijos direktorių ir pavaduotojus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) vadus ir pavaduotojus, Respublikos Prezidentų patarėjus, Civilinės aviacijos administracijos direktorių, Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktorių, Tarptautinio Vilniaus
oro uosto aviacijos saugumo direktorių, kitus pareigūnus bei civilius asmenis.
Dėl informacijos pateikimo raštu buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Teisingumo ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą apie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės gynimo tarybos sekretorių, Registrų centrą, VSAT, Muitinės departamentą, Civilinės aviacijos administraciją, Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Taip pat buvo kreiptasi į tarptautinę organizaciją „Amnesty International“, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimo pranešėją Šveicarijos senatorių Dick Marty, per Užsienio reikalų ministeriją į kompetentingas JAV institucijas. Iš pastarųjų įgaliotų atstovų gauti atsakymai žodžiu.
Atliekant parlamentinį tyrimą, buvo apžiūrėti kai kurie objektai ir patalpos.
TYRIMO METU GAUTOS INFORMACIJOS APIBENDRINIMAS IR ATSAKYMAI Į SEIMO 2009 M. LAPKRIČIO 5 D. NUTARIMU NR. XI-459 SUFORMULUOTUS KLAUSIMUS
Komitetas,vadovaudamasis Konstitucija, Seimo statutu ir Seimo laikinųjų komisijų įstatymu;
įvertinęs parlamentinio tyrimo metu gautą rašytinę informaciją ir posėdžių metu pateiktus asmenų paaiškinimus tiriamais klausimais;
atsižvelgdamas į tai, kad didelė dalis parlamentinio tyrimo metu surinktų duomenų sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnyje nustatytos įslaptintos informacijos kategorijų sąrašu;
teikia šiuos gautos informacijos apibendrinimus ir atsakymus į Seimo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. XI-459 suformuluotus klausimus:
1. Ar JAV CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos Respublikos teritorijoje?
Valstybės įmonės „Oro navigacija“ duomenimis 2002–2005 metais JAV orlaiviai, kurie viešojoje informacijoje ir oficialiuose Europos Parlamento tyrimuose priskiriami prie CŽV sulaikytų asmenų pervežimui naudotų orlaivių, t. y.: Nr. N85VM (GLF4), Nr. N2189M (C-130), Nr. N8183J (C-130), Nr. N8213G (C-130), Nr. 510MG (GLF4), Nr. N313P (Boeing 737), Nr. N379P (GLF5), Nr. N1HC (GLF5), Lietuvos oro erdvę kirto 29 kartus. Šie duomenys buvo pateikti 2006 m. balandžio 28 d. rengiant atsakymą į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto pirmininko D.Marty užklausimą dėl jame nurodyto 41 orlaivio numerių.
Komitetas tyrimo metu nustatė, kad minėtame atsakyme Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto pirmininkui D.Marty ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ pateiktuose duomenyse nebuvo nurodyti trys Lietuvos oro erdvės kirtimo atvejai:
• „CASA C-212“ Nr. N961BW, nusileido Palangoje 2005 m. sausio 2 d.;
• „Boeing 737“ Nr. N787WH, nusileido Palangoje 2005 m. vasario 18 d.;
• „Boeing 737“ Nr. N787WH, nusileido Vilniuje 2005 m. spalio 6 d.
Tyrimo metu siekiant patikrinti, ar Europos Parlamento laikinojo komiteto medžiagoje nurodyti su CŽV siejami orlaiviai leidosi Lietuvos oro uostuose, be to, ar medžiagoje minimos bendrovės vykdė finansinius atsiskaitymus už šių orlaivių aptarnavimą, buvo kreiptasi į Civilinės aviacijos administraciją, kuri pagal Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose veiklą vykdančių bendrovių ir orlaivius aptarnaujančių įmonių duomenis ir finansinius dokumentus pateikė informaciją apie JAV orlaivių skrydžius.
Lyginant pateiktus duomenis su Europos Parlamento Laikinojo komiteto medžiaga nustatyta:
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste leidosi 2 su CŽV siejami orlaiviai:
• „C-130“, reg. Nr. N8213G (2003 m. vasario 4 d., skridęs maršrutu Frankfurtas–Vilnius–Varšuva, atvyko 18.15 val., išvyko 19.27 val.);
• „Boeing 737“ reg. Nr. N787WH (2005 m. spalio 6 d., skridęs maršrutu Antalija–Talinas –Vilnius–Oslas. Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2009 m. gruodžio 7 d. rašte nurodyta, kad šis orlaivis atvyko iš Tiranos 04.54 val., išvyko 05.59 val. VSAT dokumentuose nurodyta, kad atvyko iš Antalijos, išvyko į Oslą).
Tarptautiniame Palangos oro uoste leidosi 3 su CŽV siejami orlaiviai:
• „CASA C-212“, reg. Nr. N961BW (2005 sausio 2 d., operatorius „Presidential Airways“, skridęs maršrutu Fleslandas (Norvegija)–Palanga–Simferopolis (Ukraina), išvyko 2005 m. sausio 5 d. 9.00 val.);
• „Boeing 737“, reg. Nr. N787WH (2005 m. vasario 18 d., operatorius „Victory Aviation“, skridęs maršrutu Bukareštas–Palanga–Kopenhaga, atvyko 18.09 val., išvyko 19.30 val. Užfiksuota, kad orlaivis atvyko su 5 keleiviais ir 3 įgulos nariais);
• „Boeing 737-800“, reg. Nr. N733MA (2006 m. kovo 25 d., skridęs maršrutu Portas (Portugalija)–Palanga–Portas, atvyko 22.25 val., išvyko – 23.55 val.).
Tyrimo metu Komitetas nenustatė, kad siejami su CŽV orlaiviai leistųsi Kauno ir Šiaulių oro uostuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas negavo patvirtinančių duomenų ar dokumentų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir jį aptarnaujančių bendrovių, kad Tarptautiniame Vilniaus oro uoste 2004 m. rugsėjo 20 d. ir 2005 m. liepos mėn. (tiksli data JAV televizijos „ABC News“ nenurodoma) buvo nusileidę galimai su CŽV susiję orlaiviai.
Parlamentinio tyrimo metu buvo gauta VSD informacija apie bendradarbiavimą su VSAT 2002–2006 metais. Iš Komitetui pateiktų dokumentų matyti, kad buvo intensyviai keičiamasi duomenimis (taip pat partnerių pateiktais dėl terorizmu įtariamų asmenų paieškos) kovos prieš terorizmą srityje. Išskirtinas laiko tarpas nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2005 rugsėjo mėn., kai VSD jokios informacijos apie įtariamus teroristus VSAT neteikė.
Tyrimo metu nustatyti trys atvejai, kai VSD pareigūnai, jų liudijimu, su VSD vadovybės žinia pasitiko orlaivius ir lydėjo tai, kas jais buvo atgabenta:
1) „Boeing 737“ reg. Nr. N787WH, nusileidusiu Palangoje 2005 m. vasario 18 d. Pagal VSAT pateiktus duomenis orlaiviu atvyko 5 keleiviai, kurių buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose komitetui neminėjo. Muitinės duomenimis, orlaivio detalus muitinis patikrinimas nebuvo atliktas, iš orlaivio nebuvo iškrauti ir į jį nebuvo pakrauti jokie kroviniai;
2) „Boeing 737“ reg. Nr. N787WH, nusileidusiu Vilniuje 2005 m. spalio 6 d. Pagal VSAT pateiktus duomenis, jos pareigūnams buvo sutrukdyta atlikti orlaivio patikrinimą, todėl negalima nustatyti ar buvo keleiviai. Orlaivio muitinis tikrinimas nebuvo atliktas;
3) „Boeing 737–800“, reg. Nr. N733MA, nusileidusiu Palangoje 2006 m. kovo 25 d. Pagal muitinės pateiktą informaciją muitinis tikrinimas nebuvo atliktas. VSAT dokumentuose įrašų apie šio orlaivio nusileidimą ir tikrinimą nėra.
Paaiškinimus Komitetui teikę asmenys nurodė, kad panašiais atvejais yra bendradarbiaujama vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis dėl pagalbos žvalgybos tarnybai teikimo, nekliudomai patenkant prie orlaivių ir į/išvykimo iš oro uosto teritoriją, tačiau, kaip matyti iš VSAT pateiktos informacijos, 2005 m. spalio 6 d. 5.15 val. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileidus į planą neįtrauktam orlaiviui iš Antalijos, aviacijos saugumo darbuotojai VSAT pareigūnui neleido prieiti prie lėktuvo. Pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuo orlaivio nuvažiavo mašina ir išvažiavo iš oro uosto pasienio kontrolės punkto teritorijos. Susisiekus su aviacijos saugumo darbuotojais, buvo paaiškinta, kad apie minėto orlaivio nusileidimą ir vykdomus aviacijos saugumo darbuotojų veiksmus informuota VSAT vadovybė. VSD raštas su žyma ,,SLAPTAI“ dėl minėto atvejo VSAT gautas 2005 m. spalio 7 d., tai yra jau po įvykio.
Pažymėtina, kad iki minėto įvykio tokio turinio raštų VSD kitoms tarnyboms neteikė. Iš tyrimo metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad buvo žodžiu susitariama su Oro uosto ir aviacijos saugumo atstovais.
Tyrimo metu nustatytas dar vienas atvejis, kai VSD kreipėsi į VSAT su analogišku raštu (2006 m. kovo 24 d.) dėl 2006 m. kovo 25 d. orlaivio skrydžio į Palangos oro uostą.
Pagal VSAT vadovybės paaiškinimus tokia bendradarbiavimo praktika yra įprasta. VSAT vado generolo S. Stripeikos teigimu, jei VSAT būtų gavusi VSD raštą anksčiau, iki 2005 m. spalio 6 d., incidentas nebūtų kilęs ir VSAT pareigūnai nebūtų trukdę VSD veiksmų.
Su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos Respublikos oro erdvę. Komiteto surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.
Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti/išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo.
VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus A.Pociaus žinia, mažiausiai 2 kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių. Be to mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos VSAT pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinės patikrinimas nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma.
2. Ar Lietuvos Respublikos teritorijoje veikė slaptieji JAV CŽV sulaikymo centrai?
Parlamentinio tyrimui reikšmingus 2002–2006 metais VSD vykdytus bendradarbiavimo su partneriais atvejus, susijusius su tam tikrų patalpų parengimu pagal poreikius, sąlygiškai galima pavadinti projektas Nr. 1 ir projektas Nr. 2.
Pagal parlamentinio tyrimo metu gautą informaciją 2002 metais buvo pradėtas vykdyti VSD bendradarbiavimo su partneriais projektas Nr. 1, kurio metu, atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui. Apie projektą žinojo VSD generalinis direktorius M. Laurinkus ir jo pavaduotojas D. Dabašinskas, kuris, nurodydamas vykdytojams įrengti patalpas, minėjo, kad projektą „palaimino aukščiausioji šalies valdžia“, tačiau tuometinės politinė vadovybės liudijimu, ji nebuvo apie tai informuota.
Komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo panaudotos sulaikytiems asmenims laikyti. Šiuo metu jų paskirtis yra kita.
VSD pateikė informaciją, kad pagal VSD turimus dokumentus šios patalpos buvo rengiamos ne sulaikytiems asmenims laikyti, bet kitam tikslui.
Kitas parlamentinio tyrimo metu nagrinėtas projektas Nr. 2 VSD buvo pradėtas vykdyti 2004 metų pradžioje. Projekto įgyvendinimui atlikti reikiami įsigijimai, įrengiant objektą buvo vykdyti statybos darbai, kurių eigą užtikrino patys partneriai. Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų tam tikrus apsaugos reikalavimus.
Įgyvendinant šį projektą su partneriais dalyvavo VSD pareigūnai, jų teigimu, turėję galimybę lankytis visose objekto patalpose be apribojimų, tačiau kai objekte buvo partnerių atstovai, dalyje patalpų nesilankydavo. Tokių susitikimų laiką ir dėl atitinkamo pasirengimo VSD pareigūnams pranešdavo VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas.
VSD pareigūnų teigimu, partnerių atstovai vieni objekte nelikdavo, visuomet būdavo arba D. Dabašinskas, arba vienas iš VSD pareigūnų.
Pagal tyrimo metu gautą informaciją matyti, kad projekte Nr. 2 VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visuomet turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis.
Piniginių lėšų ir materialinių vertybių, skirtų bendrų veiksmų finansavimui, apskaitos ir panaudojimo tvarka VSD vidaus aktais patvirtinta, tačiau pagal parlamentinio tyrimo metu pateiktą paaiškinimą dėl vieno iš vykdytų bendrų projektų ir jo vykdymui panaudotų piniginių lėšų šių lėšų apskaita buvo netinkama. Atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų sumų atskiriems veiksmams, ar dėl jų apskaitos nesutampa, todėl reikalauja detalesnio tyrimo.
Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui.
Vykdant projektą Nr. 1, Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, Komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo tam panaudotos.
Komitetui liudiję asmenys neigia prielaidas ir galimybes, kad projekto Nr. 2 patalpose buvo laikomi ar tardomi asmenys, tačiau pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra.
3. Ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų JAV CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje?
Komitetas gavo tam tikros informacijos apie VSD tarptautinį bendradarbiavimą su partneriais ir vykdytų bendrų operacijų metu taikytas specialiąsias priemones, numatytas Žvalgybos įstatyme. VSD tarptautinio bendradarbiavo teisiniai pagrindai numatyti Žvalgybos įstatyme. Reikšmingos yra kelios normos:
1) 7 straipsnio 3 dalis: „Žvalgybos tarnybos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių žvalgybos ir specialiosiomis tarnybomis Europos ir transatlantinio saugumo užtikrinimo srityje.“;
2) 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas: „Žvalgybos tarnybos turi teisę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su kitų valstybių specialiosiomis ir žvalgybos tarnybomis.“;
3) 8 straipsnio 1 dalis: „Žvalgybos tarnybų veiklą koordinuoja Valstybės gynimo taryba.“;
4) 9 straipsnio 1 dalis: „Atsižvelgdami į žvalgybos tarnybų pagrindines veiklos sritis, Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikius, krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius nustato užduotis pavaldžioms žvalgybos tarnyboms.“.
Apibendrinant šias normas, darytina išvada, kad teisės aktai tiesiogiai nereikalauja VSD tarptautinio bendradarbiavimo kryptis (užduotis) „pasitvirtinti“ kokiu nors politiniu lygmeniu (Valstybės gynimo taryboje, NSGK), jos kildavo iš bendro tarptautinio bendradarbiavimo poreikio ir tiesioginių VSD kontaktų su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis. Tačiau VSD, siekdamas gauti Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas dėl tarptautinio bendradarbiavimo, galėjo pateikti Valstybės gynimo tarybai (ar Respublikos Prezidentui, inicijuojančiam Valstybės gynimo tarybos posėdžius) informaciją, reikalingą tokioms rekomendacijoms suformuluoti. 2002–2005 metais tokie klausimai Valstybės gynimo taryboje nebuvo svarstomi ir rekomendacijų nebuvo. Tai iš dalies patvirtina ir 2009m. gruodžio 3 d. Valstybės gynimo tarybos sekretoriaus raštas, kuriame teigiama, kad 2001–2005 metais tik vieną kartą Valstybės gynimo tarybos posėdyje (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą „Tarptautinis terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių situacijų valdymas ir norminė bazė“ buvo užsiminta apie plataus masto tiesioginį VSD ir CŽV bendradarbiavimą.
Apie VSD bendradarbiavimo su partneriais 2002 metais tikslus ir turinį nebuvo informuotas nė vienas šalies aukščiausiasis pareigūnas (jų teigimu). Apie vykdomą projektą Nr.1 žinojo tik keli VSD pareigūnai.
Buvusio VSD generalinio direktoriaus M.Laurinkaus liudijimu, 2003 metų viduryje jis informavo tuometinį Respublikos Prezidentą R. Paksą apie galimybę Lietuvai tapus NATO nare sulaukti prašymo dalyvauti sulaikytųjų asmenų pervežimo programoje. R. Pakso liudijimu, buvo prašyta leidimo į Lietuvą atvežti asmenis, įtariamus terorizmu. Respublikos Prezidentui pateiktoje informacijoje nebuvo kalbama apie sulaikymo centrą ar kalėjimą. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. Respublikos Prezidentui R.Paksui pasiteiravus tuo metu laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas D. Dabašinsko, ar yra kokios nors naujos informacijos dėl Lietuvos dalyvavimo šioje programoje, jam buvo atsakyta, kad jokios naujos informacijos nėra.
Nors VSD direktorius M.Laurinkus gavo neigiamą Prezidento R. Pakso atsakymą dėl JAV tardomų asmenų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, politinio pritarimo projekto Nr. 2 veiklai neprašyta nei tuometinio Respublikos Prezidento R. Pakso, nei laikinai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas A. Paulausko. M. Laurinkus žinojo apie projekto Nr. 2 steigimo darbus 2004 m. kovo–balandžio mėn. Respublikos Prezidentas V. Adamkus, jo teigimu, apie bendradarbiavimą su JAV buvo informuojamas bendrais bruožais, apie projekto Nr. 2 veikimą 2004–2006 metais informacija jam nebuvo suteikta. A. Pociaus liudijimu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus ir jo patarėjai apie tai buvo informuojami tinkamai. Apie projektą Nr. 2 jo steigimo ir veiklos metu žinojo keli VSD pareigūnai, tame tarpe: M. Laurinkus, A. Pocius, D. Dabašinskas.
VSD vadovas P. Malakauskas 2009 m. rugpjūčio 18 d. informavo Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę (taip pat buvo informuoti ir buvę Respublikos Prezidentai V. Adamkus ir A. M. Brazauskas), kad „ABC News“ rengia straipsnius apie galimai Lietuvoje kalintus CŽV sulaikytus asmenis, ir kaip kalinimo vietą planuoja įvardyti vieną VSD priklausančių objektų. P. Malakauskas negalėjo paneigti CŽV sulaikytų asmenų kalinimo Lietuvoje galimybės.
Svarstant VSD ataskaitas NSGK, taip pat tik fragmentiškai buvo informuojama apie tarptautinį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, svarstant VSD 2003 metų veiklos ataskaitą, užsiminta, kad „vyksta bendradarbiavimas su NATO narėmis. Jau juntamas noras iš Aljanso narių pusės aktyviau bendradarbiauti su VSD, o tam reikės papildomų etatų, investicijų“. NSGK sprendimuose dėl VSD ataskaitos niekuomet nebūdavo teikiami pasiūlymai dėl tarptautinio bendradarbiavimo.
Komiteto surinkta informacija ir gauti paaiškinimai rodo, kad Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, su sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies aukščiausieji pareigūnai (Respublikos Prezidentai, Ministrai Pirmininkai, Seimo Pirmininkai), jų teigimu, Seimo NSGK nariai apie VSD ir CŽV tarptautinį bendradarbiavimą būdavo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų ir jų rezultatų. Valstybės gynimo taryboje posėdyje tik vieną kartą (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą „Tarptautinis terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių situacijų valdymas ir norminė bazė“ buvo užsiminta apie plataus masto tiesioginį bendradarbiavimą tarp VSD ir CŽV. Apie sulaikytų asmenų pervežimą ir laikymą Lietuvoje Valstybės gynimo tarybos posėdyje nebuvo kalbama. Seimo NSGK apie bendradarbiavimo pobūdį nebuvo informuotas.
Komitetas remdamasis gauta informacija nustatė, kad vykdant VSD bendradarbiavimo su partneriais projektus Nr. 1 ir Nr. 2, tuometinė VSD vadovybė nei vieno šalies aukščiausiojo pareigūno neinformavo apie šių projektų tikslus ir turinį.
SIŪLYMAS
Siūlyti Generalinei prokuratūrai ištirti, ar M. Laurinkaus, A. Pociaus ir D.Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
REKOMENDACIJOS
1. Žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimas ir kontrolė turi būti stiprinami nustatant aiškią žvalgybinės informacijos poreikių ir prioritetų, žvalgybos tarnybų tarptautinio bendradarbiavimo poreikių bei užduočių žvalgybos tarnyboms nustatymo bei jų veiklos vertinimo sistemą, kurioje taip pat atsispindėtų institucinė bei politinė atsakomybė.
2. Informacijos teikimas šalies aukščiausiems pareigūnams turi būti tobulinamas. Būtina aiškiai apibrėžti informacijos teikimo procedūrą.
3. VSD teikiamų veiklos ataskaitų sandara turėtų būti peržiūrėta ir labiau detalizuota:
– parlamentinę kontrolę vykdantis komitetas turėtų gauti išsamesnę informaciją apie tarptautinį VSD bendradarbiavimą;
– teikiamoje informacijoje dėl VSD vykdyto tarptautinio bendradarbiavimo turėtų atsispindėti bendrų operacijų ar veiksmų rezultatai, jų vertinimas ir jų procese panaudoti ištekliai;
– parlamentinę kontrolę vykdantis komitetas turi būti kiekvienais metais susipažindinamas su VSD struktūros pertvarka, jos įtaka institucijos veiklos efektyvumui, turimų išteklių valdymu ir panaudojimu.
4. Būtina aiškiai reglamentuoti žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamus finansinius išteklius, jų apskaitą ir panaudojimo kontrolę, kartu užtikrinant pakankamą žvalgybinės ir operatyvinės veiklos konfidencialumą.
5. Būtina spręsti įslaptintos informacijos tokiais atvejais, kai informacijos rengėjas yra ne tik VSD, teikimo sprendimus priimantiems subjektams klausimą.
6. Tobulintinos Žvalgybos įstatymo nuostatos tiksliau reglamentuojant žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis.
7. VSD turi stiprinti įslaptintos informacijos apsaugą, tobulinti vykdomų tyrimų kontrolės mechanizmą.
8. Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa tobulintina, kad atsirastų teisinės sąlygos valstybės institucijų pareigūnams (VSAT) nustatytose oro uostų pasienio kontrolės punktų teritorijose nekliudomiems įmonių apsaugos darbuotojų vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas.
