Projekto koordinatorius Bertas Groenendaalis, atstovaujantis Belgijoje įsisteigusiai įmonei „Sioen Industries“, sakė, kad nauji tekstilės gaminiai leis dideliais kiekiais auginti jūrinius dumblius. Tai gali padėti Europoje sukurti milijardų vertės pramonę, skatinančią ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. „Sioen“ yra viena iš septynių bendrovių, kartu su keturiais mokslinių tyrimų centrais dalyvaujančių projekte.
B. Groenendaalis sakė: „Jūrinių dumblių ekonominis potencialas didžiulis. Verslininkai domisi galimybėmis panaudoti jūrinius dumblius įvairioms paskirtims, pavyzdžiui, maistui ir maisto priedams, pašarams, cheminėms medžiagoms ir net kurui gaminti.“
Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „AT~SEA yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip ES lėšos paskatina mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą ir taip sudaro sąlygas inovacijoms. Šie moksliniai tyrimai padės ES įmonėms rentabiliau auginti šį vertingą išteklių ir konkuruoti pasaulinėse rinkose. Naująja 80 mlrd. EUR vertės mokslinių tyrimų programa „Horizontas 2020“ padedame įmonėms ir verslininkams laboratorijose užgimusias idėjas sparčiau ir ekonomiškiau diegti rinkoje.“
Išbandant AT~SEA tekstilės gaminius bandomuosiuose objektuose Solunde (Norvegija), Obane (Škotija) ir Golvėjuje (Airija) derlius siekė iki 16 kg šviežių jūrinių dumblių iš kvadratinio metro – tai tris penkis kartus daugiau nei auginant jūrinius dumblius tradiciniais būdais.
Iki šiol būdavo renkami laukiniai jūrų dumbliai arba ant virvių užauginti dumbliai. Abu šiuos būdus sunku pritaikyti pramoninei gamybai, nes abu jie imlūs darbui, o derlius palyginti mažas.
Projekto grupė sukūrė neplyštantį audinį, ant kurio gali augti daug jūrinių dumblių ir kuris nepritraukia nepageidaujamų augalų ar moliuskų. Audinį dengianti ekologiškos kilmės danga apsaugo jaunus jūrinius dumblius ir skatina jų augimą.
Iš šių audinių galima gaminti didelius 1 mm storio demblius jūriniams dumbliams kelių metrų gylyje auginti. Jūriniams dumbliams užaugus, prie laivų pritvirtintos mašinos juos nupjauna nuo demblių ir sukemša į lanksčias talpyklas, pagamintas iš AT~SEA novatoriškos tekstilės.
2014 m. rugsėjo mėn. AT~SEA kiekviename iš trijų tyrimo objektų pradės auginti jūrinius dumblius ant 200 kvadratinių metrų ploto demblių. Taip norima įvertinti galimą komercinio naudojimo potencialą. B. Groenendaalis mano, kad konsorciumui patobulinus technologijas derlius galėtų siekti 20–25 kg iš kvadratinio metro.
AT~SEA konsorciumas pateikė tekstilės patento paraišką. 2015 m. liepos mėn. baigęs projektą, konsorciumas, pasinaudodamas nuo AT~SEA projekto atskirta komercine įmone, ketina įrengti 2–3 hektarų plantaciją.
Projekte numatyta naujuosius tekstilės gaminius naudoti ne tik jūriniams dumbliams auginti. Jie tinka kitų tipų akvakultūrai ir jūra gabenamų lanksčių gėlo vandens rezervuarų gamybai.
Jūrinius dumblius galima naudoti įvairiems tikslams. Iš kai kurių gaminamos biocheminės žaliavos vaistams, natūraliai kosmetikai ir organinėms trąšoms. Kiti galėtų tikti tvariai biokuro gamybai, jeigu jų derliai pasiektų pramoninei gamybai reikiamą dydį.
Jūrų dumblius galima naudoti ir maistui ir jo sudedamosioms dalims. Kai kurių rūšių jūrų dumbliai ekstensyviai auginami ir tiesiogiai valgomi Azijos šalyse. Europoje iš jūrinių dumblių išgauti polisacharidai (tokie kaip agaras, karageninas ir alginatai) naudojami maisto produktuose, pavyzdžiui, šokoladiniame piene, jogurte, vaisvandeniuose ir aluje, kaip rišikliai arba emulsikliai. Iš jūrinių dumblių taip pat galima išgauti maisto gamybai tinkamų vertingųjų riebalų ir baltymų, antioksidantų, stingdiklių, vitaminų ir svarbiausių mineralų.
Didelio masto jūrinių dumblių auginimas taip pat galėtų teigiamai paveikti vandenyno ekosistemą. Auginami jūriniai dumbliai gali padėti iš jūros vandens absorbuoti perteklinį anglies dioksidą ir atliekines maistines medžiagas iš gretimų žuvininkystės ūkių. Be to, tai saugi buveinė laukinėms žuvims ir moliuskams, kuriems kelia grėsmę žvejyba.
Pagrindiniai faktai
AT~SEA projekte, kuriam ES skyrė 3,4 mln. EUR finansavimą, dalyvauja 6 mažosios ir vidutinės įmonės, 1 didelė įmonė ir 4 mokslinių tyrimų centrai iš Belgijos, Airijos, Maroko, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės.
Projektui skirtas finansavimas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.).
2014 m. sausio 1 d. ES pradėjo įgyvendinti naują septynerių metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“. Per ateinančius septynerius metus į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais remiamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir plečiamos žmogaus pažinimo ribos, bus investuota beveik 80 mlrd. EUR. ES mokslinių tyrimų biudžetu labiausiai siekiama gerinti kasdienį gyvenimą tokiose srityse kaip sveikata, aplinka, transportas, maistas ir energetika. Mokslinių tyrimų partnerystė su vaistų, orlaivių ir erdvėlaivių, automobilių ir elektronikos pramonės šakomis taip pat skatina privačiojo sektoriaus investicijas ir taip remiamas būsimas ekonomikos augimas bei aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimas. Vykdant programą „Horizontas 2020“ bus skiriama dar daugiau dėmesio tam, kad pažangios idėjos taptų paklausiais produktais, procesais ir paslaugomis.
Daugiau informacijos
AT~SEA projektas http://www.atsea-project.eu/