Šis pranešimas buvo išplatintas ketvirtadienį – po to, kai Lietuvos Seimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos išstojimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis Šis sprendimas grindžiamas Rusijos keliama grėsme Lietuvai. Be to, sprendimą palaikę politikai argumentavo, jog Rusija tarptautinės teisės ir taip nesilaiko.
„Laikytis konvencijos, kurios nesilaiko pagrindinis geopolitinis priešininkas, nėra išmintinga“, – Seime kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau. Todėl būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, ruošdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo savo gynybai nenaudotų“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Valdančiųjų atstovams pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys. Politiko teigimu, Lietuva, ratifikavusi šią tarptautinę sutartį, priėmė naivų sprendimą.
„Buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo“, – nurodė G. Surplys.
Visgi, Seimo salėje pasigirdo balsų, kurie prieštaravo KAM iniciatyvai. LVŽS frakcijos atstovas Valius Ąžuolas negailėjo kritikos siūlomam sprendimui.
„Jeigu taip žiūrint į logiką, virš 100 šalių, kurios yra šioje konvencijoje, yra kvailos, taip išeitų. Visur yra aiškiai pasakyta – daugiausiai nuo šių ginklų nukenčia civiliai. Nieko nepadarysi, vadinasi, Lietuva protingesnė už tą 100 šalių. Kiekvienas balsuojame pagal sąžinę ir ateitis parodys, kad buvo teisus“, – įspėjo Seimo narys.
Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4. Tam, kad ratifikuota tarptautinė sutartis būtų denonsuota, sprendimą turi palaikyti bent 3/5 Seimo narių – paremti sprendimą turi bent 85 parlamentarai.
Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide apgailestavo dėl Seime priimto sprendimo.
„Apgailestaujame, kad Lietuva šiandien priėmė sprendimą pasitraukti iš Kasetinių šaudmenų konvencijos. Nors saugumo situacija Europoje pasikeitė dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, labai svarbu, kad valstybės laikytųsi savo įsipareigojimų uždrausti naudoti, kaupti ir perduoti tokio tipo ginklus“, – sakė užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
Mini pavojų civiliams
Anot Norvegijos užsienio reikalų ministerijos, kasetiniai šaudmenys yra itin pavojingi civiliams – esą dauguma aukų yra civiliai, o ne kariškiai.
„Kasetiniai šaudmenys be atrankos žudo ir žaloja civilius gyventojus, kariškius.
Tačiau nepaisant to, apie 90 % kasetinės amunicijos aukų yra civiliai. Norvegija buvo viena iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų iniciatorių, kai ji 2008 m. buvo priimta Osle. Lietuva priklauso konvencijai nuo 2011 m., tačiau šiandien priėmė sprendimą išstoti. Konvencijos šalys įsipareigojo uždrausti kasetinių šaudmenų gamybą, naudojimą, kaupimą ir perdavimą“, – rašoma pranešime spaudai.
Nors Norvegijos užsienio reikalų ministerija pripažįsta, jog Rusija kelia grėsmę Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, E. Eide pabrėžia, jog bendrų taisyklių būtina laikytis ir taikos metu.
„Suprantame Lietuvos susirūpinimą, tačiau nusiginklavimo konvencijos nėra tik įsipareigojimai, galiojantys taikos metu. Jie dar svarbesni, kai šalys kariauja. Svarbus yra būdas, kuriuo vyksta karai. Štai kodėl turime laikytis tarptautinių taisyklių, normų ir įsipareigojimų karui, taip pat pasikeitus saugumo aplinkai. Milžiniškos Ukrainos ir Gazos žmonių kančios tai ryškus priminimas“, – teigė Norvegijos užsienio reikalų ministras.
Norvegija tikisi, jog Lietuva pakeis savo sprendimą ir iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų naudojimo nepasitrauks.
„Norvegija diplomatiniais ir politiniais kanalais siekė įtikinti Lietuvą likti Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų šalimi. Tai buvo viena iš ministro pirmininko Jono Gahro Støre pokalbio su Lietuvos prezidente temų“, – rašoma pranešime spaudai.
Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.
