„Dešimtmečiai represijų išmokė mus, kad bausmės yra neveiksmingos. Net priešingai – bausmės gali viską pabloginti“, – spaudos konferencijoje teigė švietimo ministrė Guri Melbiu.
„Narkomanams reikia pagalbos, o ne bausmės“, – pridūrė ji.
Remiantis centro dešiniųjų koalicijos vyriausybės pasiūlymu, už nedidelio kiekio narkotikų, įskaitant heroino, kokaino ir kanapių, laikymą ir vartojimą nebebūtų baudžiama pagal baudžiamąjį kodeksą, tačiau vartotojai privalėtų kreiptis pagalbos.
„Narkotikai vis dar draudžiami, tačiau už juos nebus baudžiama“, – pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Bentas Hiojė.
Įstatymo projekto šalininkai teigia, kad baudžiamasis narkotikų vartotojų persekiojimas gali būti neproduktyvus, nes atgraso nuo kvaišalų priklausomus asmenis nuo mėginimų ieškoti pagalbos, apsunkina artimųjų problemas ir stigmatizuoja ir taip pažeidžiamą visuomenės grupę.
Pasiūlyme numatomos ribos, kas bus laikoma nedideliu įvairių draudžiamųjų medžiagų kiekiu: du gramai kokaino, heroino ar amfetamino, 10 gramų kanapių ir 500 gramų arabinių dusūnų.
Kadangi vyriausybė kontroliuoja tik parlamento mažumą, įstatymo priėmimui reikės opozicijos paramos, tačiau dalis opozicijos mano, kad ši priemonė gali paskatinti narkotikų vartojimą.
Remiantis Norvegijos visuomenės sveikatos instituto vasario pradžioje paskelbta apklausa, maždaug 5 proc. respondentų Norvegijoje teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių vartojo kanapes, o 1 proc. išbandė psichotropinius narkotikus, tokius kaip kokainas ir amfetaminas.
Nepaisant to, kad Norvegijoje gyvenimo lygis yra vienas aukščiausių Europoje, čia ir kitose Šiaurės šalyse tenka daugiau su narkotikais susijusių mirčių vienam gyventojui nei likusioje Europoje.
Pastaraisiais metais nuo narkotikų perdozavimo Norvegijoje per metus mirė apie 260 žmonių, teigiama praėjusiais metais paskelbtoje Norvegijos sveikatos apsaugos direktorato ataskaitoje.
