Maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančioje Asko gyvenvietėje gruodžio 30-osios paryčiais nuslinkusi purvo nuošliauža palaidojo virtinę namų.
Iš viso jau rasti devynių žuvusių žmonių palaikai. Dar vieno žuvusiojo tebeieškoma.
Praėjusį mėnesį pareigūnai pareiškė, kad nebesitikima rasti gyvų žmonių, dingusių per šią nelaimę, ir smarkiai atšalus orams sustabdė paiešką. Virš nelaimės vietos skraidė sraigtasparniai ir bepilotės skraidyklės su termovizorinėmis kameromis.
Penkis tūkstančius žmonių turinčioje Jerumo savivaldybės gyvenvietėje nuslinkusi nuošliauža nušlavė mažiausiai devynis pastatus su daugiau nei 30 butų. Kai kurie pastatai liko pakibę prie 300 metrų pločio ir 700 metrų ilgio duburio krašto.
Paieškos komandoms aptikus dar dvi nelaimės aukas, policijos atstovė Mari Stoltenberg antradienį vėlai vakare sakė, jog sustiprėjo viltys rasti ir paskutinį dingusį asmenį.
Pasak M. Stoltenberg, aukos, kurių tapatybė neįvardyta, buvo surastos po 2 metrų slankiojo molio sluoksniu.
Rajone, kur įsikūręs Askas, slūgso gausios slankiojo molio, kuris tam tikromis sąlygomis iš kietos medžiagos gali virsti pusiau skysta mase, atsargos.
Tiksli tragedijos priežastis kol kas nežinoma, tačiau ekspertai sako, kad slankusis molis, didelis kritulių kiekis ir drėgnas žiemos oras galėjo prisidėti prie nuošliaužos susiformavimo.
2005 metais Norvegijos pareigūnai perspėjo nestatyti gyvenamųjų namų toje vietovėje, priskiriamoje žemės nuošliaužų „didelio pavojaus zonai“, tačiau vėliau joje vis tiek iškilo statinių.
1893 metais Norvegijos centrinėje dalyje nuslinkus nuošliaužai žuvo 116 žmonių. Tąsyk susiformavusi nuošliauža buvo maždaug 40 kartų didesnė už nuslinkusią Asko gyvenvietėje.
Norvegijoje užgriuvus žemių nuošliaužai, prapuolė ir ten gyvenusi lietuvė.
