Norvegija pirmadienį nutarė pasekti kaimyninės Švedijos pavyzdžiu ir atsisakė ketinimų po Europos Sąjungos (ES) plėtros gegužės mėnesį taikyti darbuotojams iš Rytų Europos atvirų durų politiką.
"Mes norėtume taikyti visišką laisvę nuo pat pirmos dienos, - teigė ministras pirmininkas Kjellis Magne Bondevikas (Chelis Manė Bondevikas), turėdamas galvoje pirminius Oslo ketinimus neriboti darbo jėgos judėjimo po gegužės 1 dienos, kai prie dabartinių 15 ES narių prisijungs dar dešimt.
"Tačiau, kai visi aplink mus įveda laikinus apribojimus, sunku išsilaikyti vienam. Mes manome, kad Norvegija dėl to būtų patyrusi nepagrįstą spaudimą", - teigė jis naujienų agentūrai NTB.
Norvegija nepriklauso ES, tačiau įgyvendina didžiumą jos teisyno.
Norvegijos savivaldos ministrė Erna Solberg savo pareiškime teigė, kad jei Norvegija laikys duris visiškai atviras tuo metu, kai kitos ES šalys taikys apribojimus, šalį gali užplūsti tokia užsienio darbuotojų banga, kuri sukeltų grėsmę socialinės apsaugos sistemai.
Centro dešinės mažumos vyriausybės siūlyme numatoma, kad naujųjų ES narių, išskyrus Kiprą ir Maltą, piliečiams teks gauti leidimą dirbti Norvegijoje. Siūlyme nenurodoma, kiek galėtų galioti tokie apribojimai.
Pasiūlymą dar turi patvirtinti parlamentas.
Pasak E. Solberg, ES teisės aktai numato, kad žmogui dirbančiam vos 10 valandų per savaitę jau turi būti teikiamos socialinės garantijos. Ministrės teigimu, leidimai dirbti bus išduodami tik visu etatu ketinantiems dirbti žmonėms.
Norvegai nepritarė narystei ES per referendumus 1972 ir 1994 metais.
"Reuters"-BNS
