„Naujasis Norvegijos ir EEE investicijų Lietuvai etapas tęsia jau ne vienerius metus trunkantį sėkmingą bendravimą ir bendradarbiavimą. Svarbu, kad investicijos neapsiriboja tik finansinėmis dotacijomis, tačiau įgyvendinami projektai remiasi ir savo veiklose pritaiko šalių gerąją praktiką, taip prisidėdami prie Lietuvos gerovės kūrimo“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Jo Karališkoji Prakilnybė Norvegijos Kronprincas Haakon ir Jos Karališkoji Prakilnybė Kronprincesė Mette-Marit susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir dalyvavo Susitarimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje.
Pasak Norvegijos ambasadoriaus Karsten Klepsvik, pasirašymo įtraukimas į oficialią karališkojo vizito programą parodo, kad Norvegija ypač vertina glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
„Džiaugiamės pradėdami naująjį Norvegijos ir EEE paramos Lietuvai etapą, kuris truks ateinančius septynerius metus. Tikimės, kad šios investicijos toliau prisidės prie Lietuvos socialinės bei ekonominės raidos ir ryšių tarp mūsų valstybių stiprinimo“, - sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Karsten Klepsvik.
Šiuo laikotarpiu investicijos bus skirtos dar labiau stiprinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, gerinti psichikos sveikatą ir užtikrinti rizikos grupės vaikų bei jaunimo gerovę, stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti daugiašalius mokslinius tyrimus ir skatinti institucijų bendradarbiavimą, didinti inovacijų plėtrą bei įmonių konkurencingumą, paremti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei skatinti kultūrinį verslumą.
Tai jau trečiais EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų etapas – nuo 2004 iki 2014 m. Lietuvai buvo skirta daugiau nei 151 mln. eurų investicijų.
Finansų ministerija informuoja, kad 2009-2014 m. laikotarpiu, pasinaudojus gerąja valstybių donorių patirtimi, buvo paspartinta pataisų sistemos reforma, pagerinti teismų efektyvumo rodikliai, užtikrinant aukų ir liudytojų teises ir saugumą teismo procese, tęsiamas pilietinės visuomenės stiprinimas, prisidėta prie paslaugų gerinimo rizikos grupės vaikams ir jaunimui, steigiant vaikų dienos centrus ir atviras jaunimo erdves regionuose bei įkuriant vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, kompleksinių paslaugų centrą. Sukūrus unikalią elektroninę paslaugą, buvo išplėstas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, didelis dėmesys skirtas žaliųjų inovacijų skatinimui versle, biologinės įvairovės atkūrimui, kultūros ir menų įvairovės bei dialogo skatinimui, medinio kultūros paveldo objektų renovacijai ir pritaikymui visuomenės reikmėms.
2004–2009 m. periodu parama panaudota kultūros paveldo objektų renovacijai ir pastatų pritaikymui visuomenės reikmėms, vaikų sveikatos gerinimui, vaikų gyvenimo sąlygų vaikų globos namuose gerinimui, onkologinių ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, patyčių ir smurto mokykloje prevencijai, sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimui ir renovacijai, neformaliam vaikų ir jaunimo švietimui bei pilietinės visuomenės stiprinimui.
Pagal 1992 m. pasirašytą Europos ekonominės erdvės sutartį, ES narės bei Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija sudarė bendrą rinką, kurioje užtikrintas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas bei galioja konkurencijos taisyklės. Sutartyje numatyta, kad bet kuri valstybė, tapusi ES nare, prisijungia ir prie Europos ekonominės erdvės (EEE) ir gali gauti investicijas tolimesniam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
