Per antrąją apeliacinio skundo dėl A.B.Breiviko kalinimo sąlygų nagrinėjimo dieną generalinis prokuroras Fredrikas Sejerstedas teismui sakė, kad 2011-aisiais 77 žmones nužudęs nusikaltėlis veikė pagal scenarijų, aprašytą jo 1,5 tūkst. puslapių manifeste, kurį jis paskelbė internete prieš pradėdamas žudynes.
„Jis užbaigė aktyvių veiksmų etapą, o dabar toliau tęsia savo projektą kaip ideologas ir rašytojas, kurdamas tinklus, – pareiškė F.Sejerstedas. – Deja, yra priežasčių manyti, kad Breiviko ideologinis projektas plėtojasi, kaip buvo suplanuota“.
Antradienį, pirmąją apeliacijos svarstymo dieną, į teismo salę įžengęs A.B.Breivikas iškelė ranką pasisveikindamas provokuojančiu nacių gestu, kurį parodė ir per bylos nagrinėjimą žemesnės instancijos teisme.
Dėl nacių pasisveikinimo, kuris turėjo įžeisti nužudytųjų šeimas, A.B.Breivikas sulaukė teisėjo Oysteino Hermanseno perpsėjimo, kad toks gestas „žeidžia teismo orumą“.
37 metų nuteistasis svarstė galimybę pasinaudoti „nacionalsocialistų pažinčių skelbimais“ kaip priemone savo ideologijai skleisti, kadangi šiuos skelbimus saugo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Apie tai A.B.Breivikas rašė viename savo laiške, kurį, kaip ir visą kitą jo korespondenciją, perskaitė kalėjimo pareigūnai.
„Iš esmės, pažinčių skelbimų rašymą aš laikau tokiu nevykusiu užsiėmimu, kad jis turėtų būti kriminalizuotas“, – rašė A.B.Breivikas savo rėmėjams 2015 metų rugpjūčio mėnesio laiške, kurio ištraukas teisme perskaitė F.Sejerstedas.
„Bet siekiant vos ne bet kokia kaina įveikti informacijos blokavimą, aš pabandysiu eksperimentą. Paradoksalu, kad jokie kiti tekstai nėra taip gerai apsaugoti kaip publikuoti pažinčių skelbimai“, – rašė A.B.Breivikas.
Norvegijos apeliacinis teismas nagrinėja A.B.Breiviko bylą po to, kai balandžio mėnesį žemesnės instancijos teismas Osle pripažino valstybę kalta dėl „nežmoniško elgesio“ su kaliniu, kuris daugiau nei penkerius metus buvo laikomas griežtai izoliuotas. Valstybė užginčijo šią teismo nutartį.
Apeliacinio skundo nagrinėjimas vyksta Norvegijos pietuose esančio Šieno miesto kalėjime, kur kalinamas A.B. Breivikas.
Valstybė laikosi pozicijos, kad su A.B. Breiviku elgiamasi humaniškai, o nuo kitų kalinių jis turi būti atskirtas saugumo sumetimais.
Pasak F.Sejerstedo, griežtas A.B.Breiviko kalinimo sąlygas pateisina jo keliamas pavojus ir tai, kad jam negalima leisti suburti pasekėjų tinklo, kuris galėtų imtis naujų išpuolių.
2012 metų rugpjūtį A.B. Breivikui buvo skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė – 21 metai laisvės atėmimo – už tai, kad 2011 metų liepos 22 dieną nužudė aštuonis žmones per sprogdinimą prie vyriausybinių pastatų komplekso Osle, taip pat dėl dar 69 žmonių, daugiausiai paauglių, nužudymo šaudydamas Utiojos saloje, tuometės valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje.
Jis prisipažino nužudęs savo aukas dėl jų vertinamo multikultūrizmo.
2012 metais A.B.Breivikui skirta 21 metų laisvės atėmimo bausmė gali būti pratęsta, jei kalinys pasirodys esąs pavojingas visuomenei.
