Paties užsienio reikalų ministro atsakymų, matyt, dar teks palaukti, nes kilus skandalui dėl šeimos pirkinio, politikas suskubo pasiimti atostogų ir galbūt taip išvengti žurnalistų klausimų.
O kol jis grįš, verta pasidairyti, ką ir už kiek galima nusipirkti Eginos saloje, kur ir buvo rasta Landsbergių vila. Galbūt kas nors ten taip pat nusipirks turto ir saloje sutikęs G. Landsbergį galės tiesiai paklausti visų rūpimų klausimų.
Būstas gali atsieiti ir 1 mln. eurų
Eginos sala nuo Graikijos sostinės Atėnų yra nutolusi vos 53 kilometrus.
Į Atėnus tiesioginis skrydis iš Vilniaus trunka apie 3 val. T. y. tiek pat kiek užtruktų automobiliu iš Vilniaus nuvykti į Klaipėdą. Lėktuvo bilietai į Atėnus pirmyn ir atgal atsieina apie 170 eurų, o perkant iš anksto juos į abi puses galima įsigyti ir dar pigiau, už 100 eurų.
Nekilnojamo turto (NT) turto bendrovė minėtoje Graikijos saloje „Aegina Home & Living“ internetinėje svetainėje skelbia, kad konsultuoja ir padeda klientams įsigyti būstą saloje.
Bendrovė siūlo įsigyti namus, vilas, butus, žemės sklypus, taip pat komercines patalpas.
Namo ar vilos kainos Eginoje priklauso nuo ploto ir vietos. Štai paprastas nedidelis 45 kvadratinių metrų ploto namas su sodu kainuoja 80 tūkst. eurų. Tuo metu prabangi 150 kvadratinių metrų ploto vila netoli jūros gali atsieiti 950 tūkst. eurų.
Tuo metu 300 kvadratinių metrų ploto vila (būtent tokio dydžio vilą įsigijo ir G. Landsbergio šeima), kainuoja apie 500 tūkst. eurų. Skelbiama, kad politiko šeima už savo vilą mokėjo 800 tūkst. eurų.
Butų pasirinkimas saloje daug mažesnis. Jų kainos siekia nuo 100 tūkst. eurų iki 288 tūkst. eurų. Parduodamų butų plotas siekia 50–100 kvadratinių metrų.
Pigiausias žemės sklypas Eginoje atsieitų 30 tūkst. eurų ploto, toks sklypas netoli jūros, o jo plotas siekia 600 kvadratinių metrų.
Už brangiausią žemės sklypą tektų sumokėti 489 tūkst eurų, jis įsikūręs ant kalvos su vaizdu į jūrą, jo plotas siekia 20 tūkst. kvadratinių metrų.
Komercinių patalpų pasirinkimas saloje dar mažesnis mažesnis. Pavyzdžiui, parduotuvės patalpos kainuoja 90 tūkst. eurų, o viešbučio pastatas atsieitų 500 tūkst. eurų.
Prasidėjus karui įsigijo vilą
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad kad netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, 2022 metais politiko G. Landsbergio šeima įsigijo prabangią vilą vienoje iš Graikijai priklausančių salų.
Visas NT– pastatai ir žemės sklypas Graikijoje yra įregistruotas politiko žmonos Austėjos Landsbergienės vardu.
Opozicija savo ruožtu G. Landsbergiui rengia klausimus apie jo žmonos turimą nekilnojamąjį turtą Graikijoje.
Pasiderinusi su kitomis opozicinėmis frakcijomis iniciatyvos ėmėsi Mišrios Seimo narių grupės frakcija. Pasak jos atstovų, šiuo metu renkami parašai, kad prasidėjus parlamento rudens sesijai ministras privalomai atsakytų į klausimus plenarinių posėdžių salėje.
Pagal Seimo statutą, 10 Seimo narių gali posėdžių sekretoriatui įteikti raštišką klausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Vienas Seimo narys per sesiją gali pasirašyti ne daugiau kaip vieną tokį reikalavimą.
Opozicija ketina teirautis, kodėl prabangų nekilnojamą turtą ministro šeima įsigijo panašiu metu, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir ar tai nesiunčia dviprasmiškos žinutės.
Ką apie vilos įsigijimą Graikijoje pasakojo G. Landsbergis, skaitykite čia.
Rasa Čepaitienė
1 d. ·
Aš tai iš tų ‐ kolchoznikų. Mano abi močiutės kolchozo karves melžė. Mes, moksleiviai, kolchozo laukuose ir akmenis rinkdavome, ir linus rišdavome, o vasarom dar ir burokus ravėdavom norėdami kokį rublį prisidurti.
Gal ne visi bežino - į tuos kolchozus laisvieji valstiečiai po karo buvo varu suvaryti, sunkiais mokesčiais ir tiesioginiu spaudimu jiems nepakeliamas išgyvenimui sąlygas sudarius - nė šimtas metų nepraėjo nuo caro paskelbto išlaisvinimo ir jie vėl buvo įbaudžiavinti. Mano būsima mama, paauglė, kai norėjo į technikumą Panevėžyje stoti, tai turėjo kolchozo pirmininko prašyti, kad išleistų, o galėjo ir neišleisti...
Bet, žinot, augdama kolchozinėje aplinkoje, tarp kolchoznikų, nemačiau tiek melo, savanaudiškumo ir klastos, kaip dabar, tarp vad. inteligentų ir kelis diplomus turinčių ar aukštas pareigas užimančių. Priešingai, kaime, kuriuo dabar taip bjaurisi pons įrašo autorius, besikeikiantis kaip koks ruskos provincijos šoferis, teko sutikti ir ypatingai taurių, kilnių ir dosnių žmonių, kurie, nors gyveno labai kukliai, kartais net sunkiai, niekad nepalikdavo kito nelaimėje ar užklydusio svečio kuo turėdami nepavaišinę. Galų gale, iš to kolchozo maitinosi visa Lietuva, ir ne tik. Šitie žmonės juodom panagėm ir sudiržusiais veidais, kai galėjo, nepaliko Tėvynės, nepabėgo skalsesnės duonos ieškoti, o, šalia kolchozo darbų sunkiai savo ūkeliuose ardami, sugebėjo dar ir vaikus dorais ir garbingais išauginti, į aukštus mokslus išleisti. Nelakstė jie intensyviai ir po kap. šalis, kaip pono tėvelis, nes jų nieks net į soc. šalis neišleisdavo. Kas labiau prakutęs, tai vasarom Palangon nuvažiuodavo, o kas ne - tam ir vietiniam ežerėly išsimaudyti pakakdavo. Užtai nei savo bylos KGB stalčiuose turėjo, nei jos lapų vėliau plėšyti reikėjo, nei jiems marksizmą-leninizmą dėstyti teko.
Žinau, pons - iš bajorų, tad suka nosį nuo tų kaimo mėšluočių, nelygis mat jam su tokiais žinotis! Tik ir bajorai kažkada netokie buvo - turėjo savo garbės kodeksą, o jų darbas buvo prireikus su kardu Tėvynę ir savo žmones ginti. Bet laikai keičiasi, progresas nenumaldomai šuoliuoja į priekį, tad dabar smagiau su priešu kovoti ir didžią drąsą rodyti liežuviu malant ar saugiai užsieniuose pasislėpus, o moralė, kito dvariškio žodžiais tariant, - ne šio pasaulio dimensija. Labiau į plikbajorius tai panašu, katriems tik nepelnytos garbės ir svetimo darbo vaisių reikia.
P. S. Šis įrašas, gal išsiblaivius, buvo pašalintas, bet veltui - kas kartą pakliūna į internetą, jame amžiams ir lieka. Tad spręskite patys apie šios epochos protą, garbę ir sąžinę. Nes šitie dalykai nuo epochos nepriklauso. Kaip sakė Mikė Pūkuotukas, jie arba yra, arba nėra, ir nieko čia nepadarysi.