Seimo nariai nori, kad kiekvienas valstybės finansuojamas studentas, baigęs mokslus, bent trejus metus padirbtų Lietuvoje, o jei nesutinka, privalėtų susimokėti už mokslą.
Universitetuose ir kolegijose už valstybės pinigus studijuojantis jaunimas dabar gali pats rinktis, ką veikti po studijų. Net jei jų išsilavinimas valstybei kainavo tūkstančius eurų, studentas, gavęs diplomą, gali nevaržomas sėsti į pirmą pasitaikiusį lėktuvą ir bandyti gerai apmokamo darbo ieškoti užsienyje.
Valstiečių partneriams Seime – „tvarkiečiams“ – tai atrodo neteisinga.
Parlamentarai įregistravo pataisas, kurios apribotų ką tik studijas baigusių jaunuolių galimybes įsidarbinti. „Tvarkiečiai“ nori, kad visi už valstybės pinigus studijuojantys jaunuoliai arba trejus metus pagal specialybę dirbtų Lietuvoje, arba grąžintų pinigus už mokslą.
„Studentas, kuris gavo iš valstybės finansavimą, kur buvo mokslas nemokamas, kad baigęs atidirbtų“, – pabrėžė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Jeigu jis pasirenka darbą užsienyje ir jo netenkina būtent pasiūlytas darbas valstybės lygmenyje, tai tada turėtų kompensuoti tas išlaidas, kurias jis gavo iš valstybės“, – teigė Valentinas Bukauskas.
Seimo nariai priduria, kad dabartinis finansavimo modelis nenormalus. Esą valstybė turi kompensuoti mokslo išlaidas tik tų specialistų, kurių trūksta ir kurie lieka dirbti Lietuvoje.
„Jeigu valstybė, mes, investavome į IT specialistus, į programuotojus ir inžinierius, tačiau jie neateina dirbti, tada jie sako, jūs, valstybė, kompensuojate mums, atleidžiate nuo pelno mokesčio, nuo žemės mokesčio ir panašiai, bet mes darbuotojus turime atsivežti iš užsienio“, – tikino R. Žemaitaitis.
„Tvarkiečiai“ tiki, kad kiekvienam aukštąją mokyklą pabaigusiam valstybės finansuojam specialistui turi būti paruošta konkreti darbo vieta. Tiesa, studentų organizacijos šias „tvarkiečių“ mintis vertina skeptiškai, esą negalima apriboti jauno žmogaus judėjimo ir bandyti jį pririšti prie valstybės.
„Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Europos aukštojo mokslo erdvės narė ir, būdama narė šių organizacijų, tiesiog elementariai įsipareigoja, kad bus užtikrintas laisvas žmonių darbo jėgos judėjimas ir panašiai. Galbūt jie, sukandę dantis, padirbės tuos 3 metus, tačiau bet kokiu atveju paliks Lietuvą, tai iš to nebus absoliučiai jokios naudos“, – pasakojo studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Verslininkai iš dalies pritaria Seimo nariams. Esą Lietuva neturi švaistyti pinigų specialistams, kurie palieka šalį, tačiau priduria, kad įmonėms įsipareigojimų sukaustytų darbuotojų taip pat nereikia.
„Jeigu žmogus bus prievarta kažkur atvesdintas, dar klausimas, į kokią įmonę, į kokią specialybę, kokios pareigybės, čia krūvos klausimų, tarybiniais metais veikė šita sistema. Jis turi sąžiningai, su aistra, kūrybiškai dirbti, bet tuo metu jis jau galvoja, kaip čia pratempti tą laiką, vis tiek mano mintys, mano dvasia yra išvažiuoti“, – paaiškino darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Tvarkiečių partneriai „valstiečiai“ taip nėra tikri šių pataisų nauda.
„Jie turėtų būti dėkingi savo šaliai ir dirbti savo šaliai, bet yra kiti dalykai, yra laisva demokratinė visuomenė, yra kiekvieno piliečio teisė apsispręsti, kur jisai, pas ką jisai“, – kalbėjo Eugenijus Jovaiša.
„Tvarkiečių“ pataisose yra papildomų sąlygų – už valstybės pinigus diplomą gavęs jaunuolis galėtų atidirbti ne iš karto. Duoklę valstybei jis turėtų atiduoti per 10 metų.
